Vėžliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmieji vėžlių protėviai, manoma, egzistavo [[Triasas|Triaso]] periodu prieš 220 milijonų metų. Jų šarvai, kurie stebėtinai išliko stabilia kūno dalimi visos evoliucijos metu, manoma, išsivystė iš nugaros kaulų ir plačių šonkaulių kaulinių išaugų, kurie prasiplėtė ir suaugo į vieną formą, sudarydami šarvą. Šarvas suteikė apsaugą kiekvienu evoliucijos momentu, net tada, kai kaulinis šarvo komponentas dar nebuvo pilnai susiformavęs. Tokią teoriją sustiprina ir randamos pusiau šarvuoto gėlavandenio ir turinčio dantis ''[[Odontochelys semitestacea]]'' vėžlio [[fosilijos]] iš vėlyvojo Triaso periodo. ''Odontochelys'' turi pilnai susiformavusi [[Plastronas|plastroną]] ir nepilną karapkasą, panašų į dabartinių ankstyvojoje [[Embrionas|embriono]] stadijoje esančių vėžliukų.<ref>{{cite journal |author=Li C, Wu XC, Rieppel O, Wang LT, Zhao LJ |title=An ancestral turtle from the Late Triassic of southwestern China |journal=Nature |volume=456 |issue=7221 |pages=497–501 |year=2008 |month=November |pmid=19037315 |doi=10.1038/nature07533 |ref=harv }}</ref> Iki šio atradimo anksčiausiai žinomos vėžlių fosilijos buvo pilnai susiformavusi šarvą turinčios sausumos gyvūnų rūšys, nerodančios jokių požymių, kaip išsivystė ši neįprasta anatominė savybė. Iki vėlyvojo [[Jura|Juros]] periodo vėžlių fosilijos tapo dažnos ir vystymosi istorija iš fosilijų tapo lengviau skaitoma.