Daktaro Gašė portretas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S
S (-typo; vikifikuota)
Paveikslą „Daktaro Gašė portretas“ V. van Gogas sukūrė paskutiniaisias savo gyvenimo mėnesiais 1890 m. [[Overas prie Uazos|Overo prie Uazos]] kaime netoli Paryžiaus. Yra du paveikslo variantai, kurie vaizduoja daktarą Polį Gašė palinkusį ir pasirėmusį galvą ranka ant stalo. Paveikslai skiriasi savo spalvomis ir stiliumi. Vienas iš šių paveikslų yra Orsė muziejuje Paryžiuje, kitas − privačioje Kobajašio galerijoje Tokijuje, 1990 m. aukciono metu įsigytas už rekordinę 82,5 mln. JAV dolerių sumą.<ref>[http://articles.latimes.com/1990-05-16/news/mn-262_1_van-gogh „Los Angeles Times“]</ref> Kobajašio versija vadinama pirmąja ir yra geriau žinoma už Orsė muziejuje esančią. Taip pat joje yra pavaizduotos geltonos knygos, kurių nėra Orsė muziejaus versijoje.
 
1890 m. Vincentą van Gogą išleidus iš beprotnamio Sen Remi Provanse, jo brolis Teo ieškojo, kur jį priglausti. Daktarą P. Gašė Overo prie Uazos kaime rekomendavo [[Kamilis Pisaro]], anksčiau lankęsis pas daktarą. Iš pradžių Vincentas van Gogas buvo ne kokios nuomonės apie daktarą, jis parašė Teo: ''„Manau, kad iš daktaro Gašė neverta ko nors iš viso tikėtis. Visų pirma, jis yra sergantis labiau nei aš“''. Tačiau jau po dviejų dienų laiške seseriai VilhelminaiVileminai Vincentas tvirtino: ''„Aš radau tikrą draugą daktare Gašė, kaip tikrą brolį, taip mes esame panašūs išvaizda, o taip pat [[psichologija]]“''. Vėliau Vincentas parašė broliui Teo: ''„Aš nutapiau pono Gašė portretą su melancholiška veido išraiška, kuri gali pasirodyti kaip grimasa jį pamačiusiam… Liūdną, bet subtilų ir tuo pačiu aišku bei inteligentišką“''. Laiške [[Polis Gogenas|P. Gogenui]] Vincentas apie dr. P. Gašė veido išraišką parašė: ''„mūsų laikų nevilties išraiška“''. Prie P. Gašė pavaizduotos [[rusmenė]]s − vaistingasis augalas, kuris liudija apie P. Gašė profesiją, taip pat, daktaras buvo [[homeopatija|homeopatas]].
 
== Nuorodos ==
9 762

pakeitimai