Niccolò Machiavelli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 42:
 
[[Vaizdas:Machiavel Offices Florence.jpg|thumb|right|Niccolò Machiavelli]]
Iš N. Makiavelio kūrybos reikšmingiausi yra politiniai istoriosofiniai traktatai bei istorijos veikalai. Tai „Valdovas“ („Il Principe“, [[1513]] m., išleistas [[1523]] m.), „Pokalbiai apie pirmąją [[Titas Livijus|Tito Livijaus]] dekadą“ („I discorsi sopra la prima deca di Tito Livio“, [[1517]] m., išleista [[1531]] m.), dialogas „Apie karo meną“ („Arte delle querra“, [[1521]] m.). Be to, literatūrinio darbo pradžioje jis parašė keletą nedidelių politinių teorinio ir praktinio pobūdžio traktatų: „Pokalbiai apie PizosPizes įvykius“ ([[1499]] m.), „Pranešimas apie priemones, kurių ėmėsi Florencijos respublika partijoms Pistoje sutramdyti“ ([[1502]] m.), „Apie elgesio su maištingais Valdikiono gyventojais būdus“ ([[1502]] m.), „Aprašymas, kaip kunigaikštis Valentinas nužudė Vitelocę Vitelį … “ („Descrizione del modo tenuto del duca Valentino neloo ammazzare Vitellozzo Vitelli …“, [[1503]] m.), „Pokalbiai apie Florencijos respublikos karinių jėgų organizavimą“ ([[1506]] m.). Kaip rašytojas N. Makiavelis pirmiausia išgarsėjo komedijomis „[[Mandragora (komedija)|Mandragora]]“ („Mandragora“, apie [[1518]] m.), „Klicija“ („Clizia“, [[1525]] m.), „Andija“ („Andria“) bei novelėmis „Belfagoras“ („Belfagor“, apie [[1520]] m.) „Kastručio Kastrakanio iš Lukos gyvenimas“ („Vita di Castruccio castraccani di Lucca“, [[1520]] m.) ir kt. Be to, N. Makiavelis rašė eilėraščius, karnavalines dainas, kanconas, eigramas; išliko nebaigta alegorinė jo poema „Auksinis asilas“ (po [[1512]] m.) [[1559]] m. jo kūriniai buvo įtraukti į „Draudžiamųjų knygų sąrašą“.
 
== Šaltinis ==