Druskininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 72:
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Druskininkuose pastatyta keletas mažų sanatorijų, vasarnamiai (panašaus stiliaus į to meto [[Europa|Europos]] kurortus). Čia vasarojo Vilniaus, Varšuvos ir Maskvos vidurinioji klasė. Pagal lankomumą Druskininkai Rusijos imperijoje tapo treti po Kaukazo ir Krymo.<ref>http://kultura.lrytas.lt/istorija/druskininku-220-metu-istorijos-rata-suko-iskilios-asmenybes.htm</ref> XX a. pradžioje Druskininkuose atsirado telefono ryšys, elektra.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=3</ref>
 
1909 m. Druskininkuose lankėsi 5000 svečių<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref>, o [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išvakarėse 1913 m. - 18 600 poilsiautojų.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=4</ref> Kilus karui Druskininkai tapo smarkių mūšių arena ir smarkiai nukentėjo. Pusė miestelio buvo sugriauta, sudegė 2/3 miško.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref> Druskininkai tapo karo arena ir vykstant [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos -sovietų karui]]. [[Nemuno mūšis|Nemuno mūšio]] metu bandydami užeiti sovietų kariuomenei į užnugarį lenkai puolė Seinus, kuriuose tuo metu buvo lietuvių kariuomenė ir toliau link Druskininkų, kur užėmė lietuvių kariuomenės ginamą medinį tiltą per Nemuną ir puolė toliau link Varanavo ir Lydos. Tiltą Druskinikuose lenkams pavyko užimti tik po 11 nesėkmingų bandymų, į nelaisvę pateko 80 lietuvių karių<ref>Lech Wyszczelski, "Polish-Russian War of 1919-1920", tom.2, Bellona, ​​Warsaw 2010, P.517</ref>
 
Tarpukaryje Druskininkai priklausė Lenkijai ([[1920]]–[[1939]] m.). Pirmas pokarinis kurortinis sezonas oficialiai pradėtas jau 1923 m., tačiau iki 1930 m. kurortas vystėsi silpnai.<ref>https://www.druskininkai.lt/go.php/lit/Savivaldybe</ref> 1930 m. Druskininkus ėmė valdyti Bank Gospodarstwa Krajowego, 1931 m. jį nupirko Lenkijos iždas.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref> Kurortą populiarino [[Józef Piłsudski|Juzefas Pilsudskis]], kuris čia praleido didelę dalį savo vasaros atostogų. Miestas priklausė [[Balstogės vaivadija (1919–1939)|Balstogės vaivadijos]], [[Gardino apskritis|Gardino apskričiai]]. 1934 m. pastačius geležinkelio jungtį su Pariečės stotimi (dab. Baltarusija), palengvėjo susisiekimas su Druskininkais geležinkeliu. [[1937]] m. čia poilsiavo 11 047 žmonės.