Priegaidė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Priegaidė''' (ang. k. ''pitch accent'') arba '''muzikinis kirtis''' − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonacija|i...
 
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Priegaidė''' ([[anglų kalba|ang. k.]] ''pitch accent'') arba '''muzikinis kirtis''' − [[kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis žodžio arba frazės [[intonacija|intonavimo]] būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis. Kitokia priegaidė gali skirti žodžio reikšmę.<ref>[http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KF00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Priegaid%C4%97.KF1500.pdf ''Lietuvių kalbos žinynas. Priegaidė'']; žiūrėta 2016-08-24</ref> Priegaides turinčiose kalbose jos tariamos viename arba keliuose žodžio skiemenyse ir tuo skiriasi nuo [[toninė kalba|toninių kalbų]], pvz., [[kinų kalba|kinų]], kur kiekvienas skiemuo tariamas su intonacija. Nuo priegaidės gali priklausyti žodžio reikšmė.<ref>R.L. Trask, ''A Dictionary of Phonetics and Phonology'', Routledge 2004. Entry for "toneme".</ref>
 
[[Lietuvių kalba|Lietuvių]] [[bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] yra dvi priegaidės: tvirtapradė ([[akūtas|akūtas]]), žymima dešininiu kirčio ženklu ('''´''') arba su trumpaisiais balsiais kairiniu ('''`'''), ir tvirtagalė ([[cirkumfleksas]]), žymima riestiniu kirčio ženklu ('''~'''). Tvirtapradė priegaidė tariama krentančia intonacija, o tvirtapradė − kylančia arba lygia.<ref>[http://tekstynas.vdu.lt/tarties-zodynas/kirtis.php ''Lietuvių bendrinės kalbos kirtis ir jo žymėjimas'']; žiūrėta 2016-08-24</ref> Lietuvių kalboje priegaidės taip pat skiria žodžių reikšmės: ''gel̃si'' 'geltonuosi' − ''gélsi'' 'kąsi', ''aũkštas'' 'vaikščiojama pastato dalis, esanti vienoje iš jo aukščio zonų' − ''áukštas'' 'didelio aukščio, ūgio' it t. t.
Be lietuvių, priedaides turi [[latvių kalba|latvių]], kai kurios šiaurės [[germanų kalbos|germanų]] (skandinavų), pietų [[slavų kalbos|slavų]], senoji [[graikų kalba|graikų]], Vedų [[Sanskritas|sanskrito]], [[Japonų kalba|japonų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] indėnų jakių<ref>{{cite journal|last1=Demers |first1=Richard |last2=Escalante |first2=Fernando |last3=Jelinik |first3=Eloise|title=Prominence in Yaqui Words|journal=International Journal of American Linguistics|year=1999|volume=65|issue=1|jstor=1265972}}</ref> ir Šanchajaus kalbos.<ref>Matthew Y. Chen, ''Tone Sandhi: Patterns across Chinese Dialects'', CUP, 2000, p. 223.</ref>
 
 
Be lietuvių, priedaides turi [[latvių kalba|latvių]], kai kurios šiaurės [[germanų kalbos|germanų]] (skandinavų), pietų [[slavų kalbos|slavų]], senoji [[graikų kalba|graikų]], Vedų [[Sanskritas|sanskritosanskritas]], [[Japonų kalba|japonų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]] indėnų jakių<ref>{{cite journal|last1=Demers |first1=Richard |last2=Escalante |first2=Fernando |last3=Jelinik |first3=Eloise|title=Prominence in Yaqui Words|journal=International Journal of American Linguistics|year=1999|volume=65|issue=1|jstor=1265972}}</ref> ir Šanchajaus kalbos.<ref>Matthew Y. Chen, ''Tone Sandhi: Patterns across Chinese Dialects'', CUP, 2000, p. 223.</ref>
==Išnašos==
{{Išnašos}}