Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų

1888 m. P. Sezanas išsinuomojo studiją Paryžiuje. 1889 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir P. Sezanas gavo pasiūlymą eksponuoti Belgijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jo kūryba pademonstruota užsienyje (1890 m. Briuselyje).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 28</ref> 1890 m. dailininkas su šeima praleido penkis mėnesius Šveicarijoje, grįžo į Eksą. 1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus, persikėlė į Paryžių. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. [[1895]] m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 43</ref> Šioje parodoje eksponuota apie 100 paveikslų ir piešinių. 1896 m. pavyko parduoti nemažai P. Sezano paveikslų, 1897 m. vieną jo kūrinių įsigijo Berlyno nacionalinė galerija.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 32</ref> Jo įtaka tarp jaunųjų Paryžiaus avangardinių menininkų išaugo, dailininkas virto beveik gyva legenda. 1900 m. [[Morisas Deni]] nutapė paveikslą „Pagarba Sezanui“ pavaizduodamas [[nabiai|nabių grupės]] dailininkus prie P. Sezano natiurmorto.

 

 

 

== Kūrinių galerija ==