Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 39:
Paryžiuje P. Sezanas pradėjo mokytis Siuiso akademijoje, kurioje sutiko [[Kamilis Pisaro|Kamilį Pisaro]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 42</ref> ir bandė nesėkmingai įstoti į [[École des Beaux-Arts|Aukštąją dailės mokyklą]]. Po penkių mėnesių Paryžiuje P. Sezanas nusivylęs grįžo į Eksą ir apie 1 metus dirbo tėvo banke, tačiau trauka dailei buvo stipresnė ir 1862 m. P. Sezanas vėl išvyko į Paryžių.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 9</ref> [[1863]] m. P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė P. Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]] m. Jis tapė dengdamas storus dažų sluoksnius, tuo jo tapybos metodas priminė ''[[impasto]]'' techniką. Apie 1867 m. dailininkas pradėjo tapyti žiaurias scenas (pvz., „Žmogžudystė“, 1868), įkvėpimo sėmėsi iš [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]] paveikslų. Jam buvo artimas Delakrua pirmenybės atidavimas spalviniams potėpiams prieš linijinį vaizdavimą.
1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo
[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]
[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus]])]]
|