Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
papildyta
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 46:
P. Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentravo į kelis dalykus: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų. Nuo [[1883]] m. jis pastoviai gyveno Provanse, tik retkarčiais nuvykdavo į Paryžių. 1886 m. P. Sezanas, galų gale leidus šeimai, vedė Hortensiją Fikė. Vėliau tais metais mirus tėvui paveldėjo nemenką turtą Ekse. 1886 m. P. Sezanas nutraukė ryšius su jaunystės draugu [[Emilis Zola|E. Zola]]. E. Zola tuo metu jau buvo pripažintas ir išgarsėjęs rašytojas su savo „Rugonų-Makarų“ romanų serija, o P. Sezanas − beveik niekam nežinomas dailininkas. 1886 m. E. Zola publikavo romaną „Kūryba“, kuriame aprašė Paryžiaus dailininkų gyvenimą remdamasis savo patirtimi (E. Zola buvo gerai pažįstamas su [[Eduaras Manė|E. Manė]] ir impresionistais). Pagrindinis romano herojus Klodas Lantjė, neįgyvendinęs savo kūrybinių ambicijų, romano pabaigoje išprotėja ir miršta. Šis personažas turėjo daug panašumų su paties P. Sezano asmenybe. Dailininkas gavęs romano kopiją atsakė trumpu laišku E. Zola prisimindamas vaikystės laikus ir tai buvo paskutinis jo ir E. Zola pabendravimas.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 24</ref> Nepaisant nesėkmių parodose, dailininkas daug dirbo. Per dešimtį metų nutapė daugiau nei 300 paveikslų. Jis seniai nutolo nuo impresionistų mėgstamo akimirkos vaizdo fiksavimo. Įdėmiai stebėdamas gamtą, jos formas ir spalvų santykius, ieškojo būdų perteikti aplinkos materialumą, gamtos amžinumą, jos tūrių patvarumą.
[[Vaizdas:Portrait of Ambroise Vollard.jpg|left|thumb|180px| „Ambruazo Volaro portretas“ (1899, Peti rūmai, [[Paryžius]])]]
1888 m. P. Sezanas išsinuomojo studiją Paryžiuje. 1889 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir P. Sezanas gavo pasiūlymą eksponuoti Belgijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jo kūryba pademonstruota užsienyje (1890 m. Briuselyje).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 28</ref> 1890 m. dailininkas su šeima praleido penkis mėnesius Šveicarijoje, grįžo į Eksą. 1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus, persikėlė į Paryžių. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. [[1895]] m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 43</ref> Šioje parodoje eksponuota apie 100 paveikslų ir piešinių. 1896 m. pavyko parduoti nemažai P. Sezano paveikslų, 1897 m. vieną jo kūrinių įsigijo Berlyno nacionalinė galerija.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 32</ref> Jo įtaka tarp jaunųjų Paryžiaus avangardinių menininkų išaugo, dailininkas virto beveik gyva legenda. 1900 m. [[Morisas Deni]] nutapė paveikslą „Pagarba Sezanui“ pavaizduodamas [[nabiai|nabių grupės]] dailininkus prie P. Sezano natiurmorto. 1899 m. dailininkas pardavė šeimos rūmus Ekse, kuriuos buvo brangu išlaikyti, ir 1901 m. įkūrė savo sodybą ''Les Lauves'' vietovėje prie Ekso, kurioje kūrė iki mirties (šiuo metu lankytina vieta).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 38</ref> 1900 m. P. Sezano paveikslų buvo eksponuota pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. jo kūrybai buvo skirtas atskiras kambarys Rudens salono parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −2003− 2003, p. 43</ref> [[1906]] m. Sezanas tapydamas gamtoje apalpo. Po savaitės susirgęs plaučių uždegimu mirė 1906 m. spalio 23 d. Viso dailininkas paliko daugiau nei 950 paveikslų.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 36</ref>
 
[[1999]] m. [[gegužės 10]] d. Sezano paveikslas ''Rideau, cruchon et compotier'' parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai buvo ketvirta aukščiausia kaina, sumokėta už to laikmečio paveikslą. 2012 m. [[Kataras|Kataro valstybė]] už daugiau nei 250 mln. JAV dolerių įsigijo P. Sezano vieną iš „Kortų lošėjų“ paveikslų. Ši kaina sumušė tuo metu brangiausio parduoto kūrinio rekordą.<ref>[http://www.vanityfair.com/culture/2012/02/qatar-buys-cezanne-card-players-201202 „Vanity Fair“]</ref>
 
== Kūrinių galerija ==
* [http://www.wikiart.org/en/paul-cezanne P. Sezano kūriniai chronologine tvarka]