Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
papildyta |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]▼
| vardas = Polis Sezanas<br />{{Fr|Paul Cézanne}}
[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus muziejus]])]]▼
| paveikslėlis = Paul cezanne 1861.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Polis Sezanas 1861 m.
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1839|01|19}}
| gimimo vieta = [[Provanso Eksas]]
| mirties data = {{Mirė|1906|10|22|1839|01|19}}
| mirties vieta = [[Provanso Eksas]]
| tautybė = [[Prancūzai|Prancūzas]]
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Dailininkas
| sritis = [[Postimpresionizmas]]
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
|vikiteka= Category:Paul Cézanne
}}
== Biografija ==
Polis Sezanas gimė [[1839]] m. Prancūzijoje, senojoje [[Provansas|Provanso]] sostinėje [[Provanso Eksas|Ekse]], pasiturinčio verslininko šeimoje.
[[Vaizdas:Paul Cézanne 158.jpg|left|thumb|180px| „Autoportretas su balta kepure“ (1881−82, [[Naujoji pinakoteka]])]]
Paryžiuje P. Sezanas pradėjo mokytis Siuiso akademijoje, kurioje sutiko [[Kamilis Pisaro|Kamilį Pisaro]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 42</ref> ir bandė nesėkmingai įstoti į [[École des Beaux-Arts|Aukštąją dailės mokyklą]]. Po penkių mėnesių Paryžiuje P. Sezanas nusivylęs grįžo į Eksą ir apie 1 metus dirbo tėvo banke, tačiau trauka dailei buvo stipresnė ir 1862 m. P. Sezanas vėl išvyko į Paryžių.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 9</ref> [[1863]] m. P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė P. Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]] m. Jis tapė dengdamas storus dažų sluoksnius, tuo jo tapybos metodas priminė ''[[impasto]]'' techniką. Apie 1867 m. dailininkas pradėjo tapyti žiaurias scenas (pvz., „Žmogžudystė“, 1868), įkvėpimo sėmėsi iš [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]] paveikslų. Jam buvo artimas Delakrua pirmenybės atidavimas spalviniams potėpiams prieš linijinį vaizdavimą.
1869 m. P. Sezanas sutiko Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pat metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su Hortensiją ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno [[Overas|Overe]] ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro,<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.▼
▲1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo žiarių siužetų ir pradėjo tapytio ramią peizažinę tapybą, kurios neapleido iki mirties.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 12</ref> 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pat metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime netoli Paryžiaus. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją Viktorą Šokė.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį. 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti [[Polis Gogenas]]. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas jo paveikslas. ▼
▲[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]
▲[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno
▲1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts,
P. Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentravo į kelis dalykus: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų. Nuo [[1883]] m. jis pastoviai gyveno Provanse, tik retkarčiais nuvykdavo į Paryžių. 1886 m.
[[Vaizdas:Portrait of Ambroise Vollard.jpg|left|thumb|180px| „Ambruazo Volaro portretas“ (1899, Peti rūmai, [[Paryžius]])]]
1888 m. P. Sezanas išsinuomojo studiją Paryžiuje. 1889 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir P. Sezanas gavo pasiūlymą eksponuoti Belgijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jo kūryba pademonstruota užsienyje (1890 m. Briuselyje).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 28</ref> 1890 m. dailininkas su šeima praleido penkis mėnesius Šveicarijoje, grįžo į Eksą. 1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus, persikėlė į Paryžių. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. [[1895]] m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts,
[[1999]] m. [[gegužės 10]] d. Sezano paveikslas ''Rideau, cruchon et compotier'' parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai buvo ketvirta aukščiausia kaina, sumokėta už to laikmečio paveikslą. 2012 m. [[Kataras|Kataro valstybė]] už daugiau nei 250 mln. JAV dolerių įsigijo P. Sezano vieną iš „Kortų lošėjų“ paveikslų. Ši kaina sumušė tuo metu brangiausio parduoto kūrinio rekordą.<ref>[http://www.vanityfair.com/culture/2012/02/qatar-buys-cezanne-card-players-201202 „Vanity Fair“]</ref>
== Kūrinių galerija ==
* [http://www.wikiart.org/en/paul-cezanne P. Sezano kūriniai chronologine tvarka]
eilutė 51 ⟶ 80:
</gallery>
== Išnašos ==
{{Ref|2}}
== Nuorodos ==
{{commons|Paul Cézanne}}▼
* [https://www.britannica.com/biography/Paul-Cezanne Encyclopaedia Britannica]
* [http://www.metmuseum.org/toah/hd/pcez/hd_pcez.htm The Metropolitan Museum of Art]
* [http://www.atelier-cezanne.com/aix-en-provence.html Sezano studija]
▲{{commons|Paul Cézanne}}
[[Kategorija:Prancūzijos tapytojai|Sezanas, Polis]]
|