Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
papildyta
SubRE (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:Paul cezanne 1861.jpg|thumb|Paul Cézanne]]
| fonas = culture
[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]
| vardas = Polis Sezanas<br />{{Fr|Paul Cézanne}}
[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus muziejus]])]]
| paveikslėlis = Paul cezanne 1861.jpg
'''Polis Sezanas''' ({{fr|Paul Cézanne}}; [[1839]] m. [[sausio 19]] d. – [[1906]] m. [[spalio 22]] d.) – prancūzų tapytojas, kuris nutiesė tiltą nuo [[Impresionizmas|impresionizmo]] į [[Kubizmas|kubizmą]]. Dažnai laikomas modernaus meno "tėvu".
| paveikslėlio apibūdinimas = Polis Sezanas 1861 m.
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1839|01|19}}
| gimimo vieta = [[Provanso Eksas]]
| mirties data = {{Mirė|1906|10|22|1839|01|19}}
| mirties vieta = [[Provanso Eksas]]
| tautybė = [[Prancūzai|Prancūzas]]
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Dailininkas
| sritis = [[Postimpresionizmas]]
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
|vikiteka= Category:Paul Cézanne
}}
 
Jo'''Polis sukurtaSezanas''' tapybos({{fr|Paul sistemaCézanne}}; [[1839]] m. [[sausio 19]] d. – [[1906]] m. [[spalio 22]] d.) – prancūzų tapytojas postimpresionistas. P. Sezano dailė padarė didelę įtaką XX a. dailės raidai, kubizmo formavimuisi, jis atvedėpriartino vaizduojamąjį meną prie abstrakcionizmoabstrakcionistinio vaizdavimo. Dėl savo vietos meno istorijoje P. Sezanas dažnai vadinamas „moderniojo meno vartųtėvu“.
 
== Biografija ==
Polis Sezanas gimė [[1839]] m. Prancūzijoje, senojoje [[Provansas|Provanso]] sostinėje [[Provanso Eksas|Ekse]], pasiturinčio verslininko šeimoje. 1857Jo tėvas Luji Ogiustas buvo skrybėlių parduotuvės savininkas ir tiek praturtėjo, kad įsteigė vienintelį [[bankas|banką]] Ekse.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 6</ref> Polis turėjo jaunesnes seseris Mariją (g. 1841 m.) pradėjoir lankytiRozą piešimo(g. mokyklą1854 Eksem.).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 6</ref> P. Sezanas mokėsi gimtojogeriausioje miestovietos gimnazijojemokykloje − Burbonų kolegijoje, kurioje susidraugavo su būsimu rašytoju [[Emilis Zola|Emiliu Zola]] (1840−1902) ir Žanu Baptistinu Baji (1841−1918). TėvasBerniukai suformavo trijų draugų būrelį, pramintą „neatskiriamaisiais“.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 6</ref> P. Sezano vaikystė Ekso apylinkėse ir maudynės Arko upėje buvo jo neužmirštos visą gyvenimą ir pasitarnavo įkvėpimo šaltiniu peizažams ir maudynių scenoms. 1857 m. P. Sezanas pradėjo mokytis vakarinėse klasėse dailės mokykloje. Jis tikėjosi išvykti mokytis į Paryžių, tačiau tėvas tikėjosi, kad Polis pasirinks jo bankininko profesiją. [[1859]]–[[1861]] m. jisP. Sezanas studijavo teisę Ekso universitete. Dailės trauka buvo didesnė ir Sezanas, turėdamas rimtų ketinimų išmokti tapyti, [[1861]] m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]]. Jo tėvas, nors ir nepritardamas sūnaus pasirinkimui, jį rėmė. P. Sezanas pradėjo mokytis Siuiso akademijoje, kurioje sutiko [[Kamilis Pisaro|Kamilį Pisaro]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref>
[[Vaizdas:Paul Cézanne 158.jpg|left|thumb|180px| „Autoportretas su balta kepure“ (1881−82, [[Naujoji pinakoteka]])]]
[[1863]] m. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atmestųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]] m.
 
Paryžiuje P. Sezanas pradėjo mokytis Siuiso akademijoje, kurioje sutiko [[Kamilis Pisaro|Kamilį Pisaro]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 42</ref> ir bandė nesėkmingai įstoti į [[École des Beaux-Arts|Aukštąją dailės mokyklą]]. Po penkių mėnesių Paryžiuje P. Sezanas nusivylęs grįžo į Eksą ir apie 1 metus dirbo tėvo banke, tačiau trauka dailei buvo stipresnė ir 1862 m. P. Sezanas vėl išvyko į Paryžių.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 9</ref> [[1863]] m. P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė P. Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]] m. Jis tapė dengdamas storus dažų sluoksnius, tuo jo tapybos metodas priminė ''[[impasto]]'' techniką. Apie 1867 m. dailininkas pradėjo tapyti žiaurias scenas (pvz., „Žmogžudystė“, 1868), įkvėpimo sėmėsi iš [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]] paveikslų. Jam buvo artimas Delakrua pirmenybės atidavimas spalviniams potėpiams prieš linijinį vaizdavimą.
1869 m. P. Sezanas sutiko Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pat metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su Hortensiją ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno [[Overas|Overe]] ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro,<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.
 
1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo žiarių siužetų ir pradėjo tapytio ramią peizažinę tapybą, kurios neapleido iki mirties.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 12</ref> 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pat metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime netoli Paryžiaus. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su HortensijąHortensija ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno [[Overas|Overe]]Overo prie Uazos kaime ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro,<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją Viktorą Šokė.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį. 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti [[Polis Gogenas]]. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas jo paveikslas.
[[Vaizdas:Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|220px| „Pakaruoklio namas“ (1873, [[Orsė muziejus]])]]
[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus muziejus]])]]
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją, pasitraukusį iš tarnybos muitinės tarnautoją Viktorą Šokė, kuris viso įsigijo 36 P. Sezano kūrinius.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 4218</ref> 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį. 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti [[Polis Gogenas]]. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas joP. Sezano paveikslas, jis apsigyveno [[Estaka|Estakoje]] Provanse, kur tais pačiais metais jį aplankė [[Ogiustas Renuaras|O. Renuaras]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 22</ref>
 
P. Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentravo į kelis dalykus: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų. Nuo [[1883]] m. jis pastoviai gyveno Provanse, tik retkarčiais nuvykdavo į Paryžių. 1886 m. mirus tėvui P. Sezanas, paveldėjogalų nemenkągale turtąleidus Eksešeimai, vedė Hortensiją Fikė. beiVėliau galutinaitais metais mirus tėvui paveldėjo nemenką turtą Ekse. 1886 m. P. Sezanas nutraukė ryšius su jaunystės draugu [[Emilis Zola|E. Zola]]. E. Zola tuo metu jau buvo pripažintas ir išgarsėjęs rašytojas su savo „Rugonų-Makarų“ romanų serija, o P. Sezanas − beveik niekam nežinomas dailininkas. 1886 m. E. Zola publikavo romaną „Kūryba“, kuriame aprašė Paryžiaus dailininkų gyvenimą remdamasis savo patirtimi (E. Zola buvo gerai pažįstamas su [[Eduaras Manė|E. Manė]] ir impresionistais). Pagrindinis romano herojus Klodas Lantjė, neįgyvendinęs savo kūrybinių ambicijų, romano pabaigoje išprotėja ir miršta. Šis personažas turėjo daug panašumų su paties P. Sezano asmenybe. Dailininkas gavęs romano kopiją atsakė trumpu laišku E. Zola prisimindamas vaikystės laikus ir tai buvo paskutinis jo ir E. Zola pabendravimas.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 4324</ref> 1889 m. vienas jo paveikslas buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Nepaisant nesėkmių parodose, dailininkas daug dirbo. Per dešimtį metų nutapė daugiau nei 300 paveikslų. Jis seniai nutolo nuo impresionistų mėgstamo akimirkos vaizdo fiksavimo. Įdėmiai stebėdamas gamtą, jos formas ir spalvų santykius, ieškojo būdų perteikti aplinkos materialumą, gamtos amžinumą, jos tūrių patvarumą.
[[Vaizdas:Portrait of Ambroise Vollard.jpg|left|thumb|180px| „Ambruazo Volaro portretas“ (1899, Peti rūmai, [[Paryžius]])]]
 
1888 m. P. Sezanas išsinuomojo studiją Paryžiuje. 1889 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ buvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir P. Sezanas gavo pasiūlymą eksponuoti Belgijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jo kūryba pademonstruota užsienyje (1890 m. Briuselyje).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 28</ref> 1890 m. dailininkas su šeima praleido penkis mėnesius Šveicarijoje, grįžo į Eksą. 1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus, persikėlė į Paryžių. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. [[1895]] m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 43</ref> ĮŠioje šiąparodoje parodąeksponuota jisapie atsiuntė 150100 paveikslų ir piešinių. 1896 m. pavyko parduoti nemažai P. Sezano paveikslų, 1897 m. Jovieną įtakajo tarpkūrinių jaunųjųįsigijo ParyžiausBerlyno avangardiniųnacionalinė menininkųgalerija.<ref>Harris, išaugoNathaniel. ir''Paul dėlCezanne''. toFranklin Watts, kad jis2003, beveikp. nesirodė32</ref> ParyžiujeJo įtaka tarp jaunųjų Paryžiaus avangardinių menininkų išaugo, dailininkas virto beveik gyva legenda. 1900 m. [[Morisas Deni]] nutapė paveikslą „Pagarba Sezanui“ pavaizduodamas [[nabiai|nabių grupės]] dailininkus prie P. Sezano natiurmorto. 1899 m. dailininkas pardavė šeimos rūmus Ekse, kuriuos buvo brangu išlaikyti, ir 1901 m. įkūrė savo sodybą ''Les Lauves'' vietovėje prie Ekso, kurioje kūrė iki mirties (šiuo metu lankytina vieta).<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 38</ref> 1900 m. P. Sezano paveikslų buvo ekponuotaeksponuota pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. jo kūrybai buvo skirtas atskiras kambarys Rudens salono parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003−2003, p. 43</ref> [[1906]] m. Sezanas tapydamas gamtoje apalpo. Po savaitės susirgęs plaučių uždegimu mirė 1906 m. spalio 23 d. Viso dailininkas paliko daugiau nei 950 paveikslų.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, − 2003, p. 36</ref>
 
[[1999]] m. [[gegužės 10]] d. Sezano paveikslas ''Rideau, cruchon et compotier'' parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai yra ketvirta aukščiausia kaina sumokėta už to laikmečio paveikslą.
 
[[1999]] m. [[gegužės 10]] d. Sezano paveikslas ''Rideau, cruchon et compotier'' parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai buvo ketvirta aukščiausia kaina, sumokėta už to laikmečio paveikslą. 2012 m. [[Kataras|Kataro valstybė]] už daugiau nei 250 mln. JAV dolerių įsigijo P. Sezano vieną iš „Kortų lošėjų“ paveikslų. Ši kaina sumušė tuo metu brangiausio parduoto kūrinio rekordą.<ref>[http://www.vanityfair.com/culture/2012/02/qatar-buys-cezanne-card-players-201202 „Vanity Fair“]</ref>
== Kūrinių galerija ==
* [http://www.wikiart.org/en/paul-cezanne P. Sezano kūriniai chronologine tvarka]
eilutė 51 ⟶ 80:
</gallery>
== Išnašos ==
{{Ref|2}}
== Šaltiniai ==
* [http://www.lass.lt/kultura/sezanas/dalis1.htm Sezanas ir jo aplinka]
 
== Nuorodos ==
{{commons|Paul Cézanne}}
* [https://www.britannica.com/biography/Paul-Cezanne Encyclopaedia Britannica]
* [http://www.metmuseum.org/toah/hd/pcez/hd_pcez.htm The Metropolitan Museum of Art]
* [http://www.atelier-cezanne.com/aix-en-provence.html Sezano studija]
 
{{commons|Paul Cézanne}}
 
[[Kategorija:Prancūzijos tapytojai|Sezanas, Polis]]