Vikipedija

Paul Cézanne: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
SubRE (aptarimas | indėlis)
9 927 keitimai
iliustruota
SubRE (aptarimas | indėlis)
9 927 keitimai
papildyta
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Paul cezanne 1861.jpg|thumb|Paul Cézanne]]
[[Vaizdas:Paul_C%C3%A9zanne_205Paul Cezanne, The Hanged Man's House, 1873.jpg|right|thumb|200px220px|Sezanas ''Vaza„Pakaruoklio su gėlemis''namas“ (18761873, [[Orsė muziejus]])]]
[[Vaizdas:Paul Cézanne 096.jpg|right|thumb|220px| „Peizažas su akveduku ir Šv. Viktorijos kalnu“ (1885−87, [[Metropoliteno meno muziejus muziejus]])]]
 
'''Polis Sezanas''' ({{fr|Paul Cézanne}}; [[1839]] m. [[sausio 19]] d. – [[1906]] m. [[spalio 22]] d.) – prancūzų tapytojas, kuris nutiesė tiltą nuo [[Impresionizmas|impresionizmo]] į [[Kubizmas|kubizmą]]. Dažnai laikomas modernaus meno "tėvu".
 
Eilutė 7:
 
== Biografija ==
P.Polis Sezanas gimė [[1839]] m. Prancūzijoje, senojoje [[Provansas|Provanso]] sostinėje Ekse[[Provanso (Aix)Eksas|Ekse]], pasiturinčio verslininko šeimoje. Lankė1857 m. pradėjo lankyti piešimo mokyklą Ekse, mokėsi gimtojo miesto gimnazijoje. Tėvas tikėjosi, kad Polis pasirinks jo bankininko profesiją. [[1859]]–[[1861]] m. jis studijavo teisę. Dailės trauka buvo didesnė, ir Sezanas, turėdamas rimtų ketinimų išmokti tapyti, [[1861]] m. išvykstaišvyko į [[Paryžius|Paryžių]]. Jo tėvas nors ir nepritardamas sūnaus pasirinkimui, jį rėmė. VėliauP. jisSezanas gavopradėjo didelįmokytis tėvoSiuiso palikimąakademijoje, kuriskurioje išvadavosutiko Sezaną[[Kamilis išPisaro|Kamilį finansiniųPisaro]].<ref>Harris, rūpesčiųNathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref>
[[1863]] m. Sezano paveikslai buvo eksponuojamieksponuoti pirmojeAtmestųjų Salonsalono desparodoje, Refuséssurengtoje parodojepo to, kurikai eksponavoypač kūriniusdaug atmestusdailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]] m.▼
 
1869 m. P. Sezanas sutiko Marija Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karui]]. 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pat metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. 1873 m. P. Sezanas su Hortensiją ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno [[Overas|Overe]] ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro,<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos.
▲[[1863]] m. Sezano paveikslai buvo eksponuojami pirmoje Salon des Refusés parodoje, kuri eksponavo kūrinius atmestus oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salonas atmetė Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo [[1864]] iki [[1869]].
 
1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją Viktorą Šokė.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 42</ref> 1878 m. tėvas sužinojo apie P. Sezano ryšius su Hortensija Fikė ir apie jo sūnų Polį. 1881 m. P. Sezanas viešėjo pas K. Pisaro Pontuazoje, kur jo tapybos metodus galėjo stebėti [[Polis Gogenas]]. 1882 m. į Paryžiaus Saloną buvo priimtas vienas jo paveikslas.
Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentruoja į kelius dalykus: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų.
 
P. Sezano darbai buvo mažai eksponuojami ir jis kūrė su vis didėjančia menine izoliacija. Jis susikoncentravo į kelis dalykus: besimaudančiųjų studijas, gyvenimo buitį, Šv. Viktorijos kalną, kurį jis nutapė daugybę kartų. Nuo [[1883]] m. jis pastoviai gyvenagyveno Provanse, tik retkarčiais nuvykstanuvykdavo į Paryžių. Bet1886 tenm. mirus tėvui P. Sezanas paveldėjo nemenką turtą Ekse, vedė Hortensiją Fikė bei galutinai nutraukė ryšius su jaunystės draugu [[Emilis Zola|E. Zola]].<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 43</ref> 1889 m. vienas jo vispaveikslas nepripažįstabuvo eksponuotas pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Nepaisant nesėkmių parodose, dailininkas daug dirbadirbo. Per dešimtį metų nutaponutapė daugiau kaipnei 300 paveikslų. Jis jau seniai nutolęsnutolo nuo impresionistų mėgstamo akimirkos vaizdo fiksavimo. Įdėmiai stebėdamas gamtą, jos formas ir spalvų santykius, ieškoieškojo būdų perteikti aplinkos materialumą, gamtos amžinumą, jos tūrių patvarumą.
 
1891 m. P. Sezanas pradėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos ir sūnaus. 1892 m. pradėjo nuolat pasirodyti atsiliepimų apie jo kūrybą spaudoje. [[1895]] m. Ambruazas Volaras Paryžiuje surengė pirmąją P. Sezano personalinę parodą.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 43</ref> Į šią parodą jis atsiuntė 150 paveikslų. 1896 m. pavyko parduoti nemažai P. Sezano paveikslų. Jo įtaka tarp jaunųjų Paryžiaus avangardinių menininkų išaugo ir dėl to, kad jis beveik nesirodė Paryžiuje, dailininkas virto beveik gyva legenda. 1900 m. [[Morisas Deni]] nutapė paveikslą „Pagarba Sezanui“ pavaizduodamas [[nabiai|nabių grupės]] dailininkus prie P. Sezano natiurmorto. 1900 m. P. Sezano paveikslų buvo ekponuota pasaulinėje parodoje Paryžiuje, 1904 m. jo kūrybai buvo skirtas atskiras kambarys Rudens salono parodoje.<ref>Harris, Nathaniel. ''Paul Cezanne''. Franklin Watts, −− 2003, p. 43</ref> [[1906]] m. Sezanas tapydamas gamtoje apalpo. Po savaitės susirgęs plaučių uždegimu mirė 1906 m. spalio 23 d.
[[1895]] m. Ambruazo Volaro Paryžiaus galerijoje Sezanas surengia savo pirmą personalinę parodą. Į šią parodą jis atveža 150 paveikslų.
 
[[1906]] m. Sezanas tapydamas gamtoje apalpo. Po savaitės susirgęs plaučių uždegimu mirė.
 
[[1999]] m. [[gegužės 10]] d. Sezano paveikslas ''Rideau, cruchon et compotier'' parduotas už 60,5 mln. dolerių. Tai yra ketvirta aukščiausia kaina sumokėta už to laikmečio paveikslą.
eilutė 51 ⟶ 50:
Paul Cézanne - Nature morte - Google Art Project.jpg| „Natiurmortas“, 1895−98, [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus]]
</gallery>
== Išnašos ==
 
{{Ref}}
== Šaltiniai ==
* [http://www.lass.lt/kultura/sezanas/dalis1.htm Sezanas ir jo aplinka]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Paul_Cézanne"