Maženiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 17:
 
Maženiai – atsirado po 1557 m. Žygimanto Augusto įvykdytos valakų reformos. Kaimo raidai didžiausią įtaką turėjo geografinė aplinka (lyguma), žemėvalda ir žemėnauda. Pagrindinis Maženių kaimo elementas – tiesi kaimo gatvė (dabartinė Gluosnių g.), kuri buvo labai ilga (apie 2 km – beveik nuo Alantos upelio iki dabartinės Gluosnių g. galo). Pastatai gatvėje (tipinių sodybų iki šiol išlikę tik kelios – dauguma neišlikę, vakarinėje kaimo dalyje, už kryžkelės su Paparčių g. – neišlikę nei vienos) išdėstyti dviem eilėm, atsukti galu į gatvę.
 
1812 m. parapijų atlase kaimas pavaizduotas išsidėstęs iš pietų į šiaurę. 1892 m. Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų sąraše čia nurodyta gyvenvietė ir dvaras. Tą patį kartoja ir kiek vėlesnis lenkų geografinis žodynas. Vėliau apie dvarą žinių nebeaptinkama.
 
Vakariniame buvusio gatvinio kaimo gale šiaurės kryptimi teka upelis [[Alanta (Nevėžis)|Alanta]]. Rytinėje Maženių kapinių pusėje teka dešinysis Alantos intakas – Gariava.
 
1903 m. kaime gyveno 319 žmonių, 1923 m. Maženiuose buvo 60 sodybų su 303 gyventojais. Pokariu Maženiai buvo kolūkio „Nauja vaga“ (1961–1963 m. [[Albinas Vaižmužis]]) (po to – „Vilniaus“ kolūkio, ŽŪB „Maženiai“) centrinė gyvenvietė. Nuo 1932 m. veikė pradinė mokykla, 1949 m. reorganizuota į septynmetę, 1959 - 1977 m. – aštuonmetė mokykla (dabar šiame pastate – Maženių kaimo bendruomenės centras) su valgykla ir bendrabučiu tolesnių kaimų (Alančių ir kt.) vaikams. Po to iki 1987 m. veikė tik pradinė mokykla (dar buvo atgaivinta 1992 - 2000 m.). 1961 m. kaime buvo įsteigta biblioteka.
 
Prie Maženių kapinių stovi paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui bei Lietuvos krikšto 550 metinėms (autorius – Makuckis), pastatytas 1938 m. už Maženių jaunimo paaukotas lėšas (prieškariu paminklas stovėjo kaimo centre, iš kur perkeltas prie kapinių ir taip išsaugotas).