Stanislavas Kostka: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
S
 
}}
 
'''Stanislavas Kostka''', arba '''Stanislovas Kostka''' ({{pl|Stanisław Kostka}}; g. [[1550]]  m. [[spalio 28]] d. [[Rostkovas|Rostkove]], [[Lenkija|Lenkijoje]]  – m. [[1568]]  m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Roma|Romoje]], [[Italija|Italijoje]])  – [[katalikybė|katalikų]] [[šventasis]], [[jėzuitai|jėzuitų]] [[vienuolis]]. [[Novicijus|Novicijų]], mokinių ir studentų, bei beviltiškų ligonių globėjas. [[1962]]  m. popiežiaus [[Jonas XXIII|Jono XXIII]] patvirtintas Lenkijos globėju.
[[Vaizdas:Andrea pozzo, bozzetti a tempera per le storie di san stanislao kostka 02 stanislao perseguitato dal fratello paolo a vienna.JPG|miniatiūra|180px|left|Savo tėvo mušamas Stanislovas (aut. [[Andrea Pozzo]])]].
[[Vaizdas:Retaule dedicat a Estanislau Kostka, capella fonda, església de sant Pau, institut Lluís Vives de València.JPG|miniatiūra|180px|left|Altorius Stanislovo Kostkos garbei]].
== Biografija ==
 
Stanislovas Kostka gimė [[1550]]  m. [[spalio 28]] d. Rostkove (''Rostkowo''), dab. [[Pšasnyšo apskritis|Pšasnyšo apskrityje]], [[Mazovijos vaivadija|Mazovijos vaivadijoje]], [[lenkai|lenkų]] didikų šeimoje. Jo tėvas Janas Kostka (m. 1576) buvo [[kaštelionas]] ir Lenkijos karalystės senatorius, motina  – Margarita Kryska, Mazovijos vaivados Pauliaus Kryskio duktė, vyriausias brolis  – Paulius Kryskis (1549—16091549–1609), [[Cechanuvas|Cechanuvo]] [[vėliavininkas]].
 
Šeimoje Stanislovas buvo rengiamas visuomeniniam gyvenimui, rūpestingai auklėjamas kataliku. Būdamas 14 metų jis buvo pasiųstas į jėzuitų [[kolegija|kolegiją]] [[Viena|Vienoje]]. Stanislovas mokėsi kalbų ir buvo Šv. Barboros [[sodalicija|sodalicijos]] narys. Gyveno kukliai, atsidavė vien savo studijomis, kaip didiko sūnus rengėsi labai kukliai ir daug laiko melsdavosi ir mąstydavo.
 
[[1565]]  m. gruodžio viduryje Stanislovas rimtai susirgo neaiškia liga. Nujausdamas pavojų savo gyvybei, ligonis pasiprašė, kad jam būtų atneštas Švč. [[Sakramentas]]. Tačiau jo brolis Paulius atkalbinėjo jį nuo šio žingsnio, aiškindamas, jog nieko grėsmingo nėra. Iš tikrųjų, nepakvietė kunigo dėl to, kad šių namų šeimininkas senatorius Kimberkeras buvo užkietėjęs [[protestantizmas|protestantas]]. Supratęs, kad kunigas neateis, Stanislovas meldė šv. Barboros, draugijos globėjos, pagalbos, kad būtų leista jam prieš mirtį priimti [[komunija|komuniją]]. Ši malda buvo išklausyta, Šv. Barbora su dviem angelais pasirodė kambaryje, atnešė sergančiam jaunuoliui [[komunikantas|komunikantą]]. Po to Stanislovui pasirodė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu, kurį leido Stanislovui paimti ant rankų, paragino jį stoti į Jėzaus draugiją. Po šių nepaprastų malonių Stanislovas pasveiko ir vėl galėjo mokytis kolegijoje.
 
Prieš tėvo valią, jis nusprendė tapti jėzuitu ir išvyko į [[Roma|Romą]]. [[1567]]  m. buvo priimtas į ordino narius. Po metų, [[gruodžio 8]] d., Stanislovas Romoje mirė. Ilgai buvo prisimenamas dėl savo nuolankumo ir tyrumo. Kanonizuotas [[1726]]  m.
 
Prieš tėvo valią, jis nusprendė tapti jėzuitu ir išvyko į [[Roma|Romą]]. [[1567]] m. buvo priimtas į ordino narius. Po metų, [[gruodžio 8]] d., Stanislovas Romoje mirė. Ilgai buvo prisimenamas dėl savo nuolankumo ir tyrumo. Kanonizuotas [[1726]] m.
== Lietuvoje ==
 
47 094

pakeitimai