Pranciškus Ksaveras Branickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
[[Vaizdas:Alexandra Branicka by Grassi.jpg|thumb|Pranciškaus Ksavero Branickio žmona Aleksandra Vasiljevna Engelgardt ]]
 
Šventosios Romos imperijos grafas '''Pranciškus Ksaveras Branickis''' ({{pl|Franciszek Ksawery Branicki}}, 1731 1819 m. balandis) stambus ATR karinis ir valstybinis veikėjas, pulkininkas (1757), Karūnos didysis pastalininkis (1764—17661764–1766), Haličo seniūnas (1765), Karūnos didysis medžioklis (1766—17731766–1773), Karūnos armijos generolas-leitenantas (1764), Lietuvos artilerijos generolas (1768—17731768–1773), karaliaus generolas-adjutantas (1762), Kaūnos lauko etmonas (1773—17741773–1774), Karūnos didysis etmonas(1774—17931774–1793). Kašteliono Petro Branickio (m. 1762) ir Melanijos Trezės Šembek sūnus. Vienas iš Targovicos konfederacijos Lenkijos-Lietuvos bajorijos lyderių, vėliau caro tarnyboje generolas-anšefas (1795). Rusų dokumentuose figuruoja kaip '''Ksaveras Petrovičius Branickis'''.
 
== Biografija ==
Eilutė 26:
Kada Branickio turtas išseko, jis norėjo važiuoti į Paryžių ir vėl ieškoti laimės Prancūzijos rūmuose, bet hercogui Karlui pavyko parūpinti dėl jo vietą pasiuntinybėje į Peterburgą, kur tuo metu Lenkijos pasiuntiniu buvo Stanislovas Poniatovskis, būsimasis Lenkijos karalius. Nuo to laiko Branickis, dėka didelės Poniatovskio globos, pradėjo greitai kilti: 1757 m. vasario 18 d. jis paaukštinamas į pulkininkus, o 1762 m. tapo karaliaus genrolu-adjutantu. Tuo pat metu Branickis spėjo įsiteikti Rusijos didžiąjai kunigaikštienei Jekaterinai Aleksejevnai, kas vėliau turėjo stiprią įtaką visai jo tarnybai. [[1763]] metų [[sausio 1]] d. apdovanotas Aleksandro Neviškio ordinu.
 
[[1764]] metais Stanislovas Poniatovskis, Rusijos rūmų globos dėka, buvo išrinktas Lenkijos karaliumi, ir Branickis buvo apipiltas apdovanojimais ir pasižymėjimais: 1764 m. gruodžio 6 d. jis gavo karaliaus pirmojo general-adjutanto laipsnį. kitą dieną jis paaukštintas į Karūnos armijos generolus-leitenantus, gruodžio 21 d. tapo karaliaus pastalininkiu, o 28 d. gavo turtingą Peremyšlio seniūniją; karūnacinio seimo metu jis gavo aukštą Lietuvos artilerijos generolo laipsnį, o 1765 m. vasarį išsiūstas į Berlyną su pranešimu apie Stanislovo Augusto karūnavimą; tų pačių metų gegužį Branickis buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu, o gruodį Baltojo erelio, galiausiai, 1766 m.gegužį tapo karaliaus medžiokliu (''Karūnos'' medžiokliu, t.y. ober-jegermeisteriu).
 
== Šeima ==
Nuo santuokos su Aleksandra Vasiljevna Engelgardt (1754—1838), kunigaikščio Potiomkino giminaite, turėjo du sūnūs ir tris dukteris:
* Jekaterina (1781—18201781–1820) 1-mas vyras nuo 1813 m. grafas Stanislovas Potockis (1786—1831), 2-ras vyras kunigaikštis Konstantinas Sanguška.
* Vladislavas (1783—18431783–1843) ober-šenkas ir senatorius.
* Aleksandras (1783 po 1798) mirė nukritęs nuo arklio.
* Sofija (1790—18791790–1879) žmona nuo 1816 metų Artūro Potockio (1787—18321787–1832).
* Jelizaveta (1792—18801792–1880) buvo ištekėjusi už grafo, o po to kunigaikščio ir generolo-feldmaršalo Michailo Semionovičiaus Voroncovo.
 
Branickio žmona giminės dvare Bila Cerkvoje įkūrė dendroparką, gavusį jos vardą „Aleksandrija“.
 
== Literatūra ==