Guido Reni: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
Įvairiais istorijos laikotarpiais Gvidas Renis buvo vienodai aukštinamas ir niekinamas, tačiau tapytojo rankos meistriškumą ir eleganciją pripažino net didžiausi jo kritikai. Kai kurie iš geriausiai žinomų G. Renio kūrinių: „Kūdikių žudynės“ (1611), freska „Aurora“ (1614), „Kardinolo Bernardo Spados portretas“ (1631).
== Biografija ==
Gvidas Renis gimė [[1575]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Bolonija|Bolonijoje]]. Jo tėvas vadovavo katedros chorui ir tikėjosi sūnų tapsiant muzikantu, tačiau Gvidas parodė talentą vizualiesiems menams ir apie 1590 m. pradėjo mokytis flamandų išeivio Denys Calvaert studijoje. Apie 1595 m. perėjo į [[Ludovico Carracci|Liudoviko Karačio]] mokyklą. 1596 m. G. Renis sulaukė pirmojo viešojo užsakymo paveikslui „Mergelės Marijos karūnavimas su keturiais šventaisiais“ ir 1598 m. sėkmingai konkuravo su kitais dailininkais ties dekoracijų užsakymais popiežiaus Klemenso VIII atvykimo į Boloniją proga. Tapydamas pirmąjį viešojo užsakymo paveikslą G. Renis buvo labai paveiktas [[Rafaelis|Rafaelio]] „Šv. Cecilijos“ paveikslo, buvusio Bolonijoje. Jis nutapė savą „Šv. Cecilijos“ kopiją, kurią 1601 m. pasiėmė kelionėje į [[Roma|
[[Vaizdas:Guido Reni - Aurora - WGA19273.jpg |right|thumb|260px| Freska „Aurora“ (1614, ''Palazzo Pallavicini-Rospigliosi'', [[Roma]]) ]]
Dailininkas Romoje pagarsėjo jaunų moterų šventųjų, [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]], kartais [[Lukrecija|Lukrecijos]] ir [[Kleopatra|Kleopatros]] paveikslais, kuriuose herojės vaizduojamos į dangų nukreiptas žvilgsniais, pasak menininko, ''„tūkstančiais įvairiausių būdų“''. Savo religiniuose kūriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figūras, kad jo tapyti velniai ar kankintojai atrodė ne menkiau gražūs nei šventieji kitų dailininkų paveiksluose. Būdamas jaunesniu nei kiti Karačių mokyklos auklėtiniai Romoje, G. Renis neprisijungė prie [[Anibalė Karačis|A. Karačio]] vadovaujamos grupės. Romoje G. Renis buvo paveiktas Karavadžo dailės, jo paveikslas „Šv. Petro nukryžiavimas“ rodė aiškias sąsajas su Karavadžo paveikslais ''Cerasi'' koplyčioje [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Taip manė ir pats [[Karavadžas]], apkaltinęs G. Renį idėjų savinimusi.
1607−1608 m. Gvidas Renis kūrė freskas Vatikane kardinolui Scipionei Borgezei ir 1609−1612 m. dekoravo visą koplyčią Gerosios Naujienos tema popiežiui Pauliui V [[Kvirinalo rūmai|Kvirinalo rūmuose]]. Vienu garsiausių G. Renio kūriniu tapo lubų [[freska]] „Aurora“, atlikta 1614 m. kardinolo Scipionės Borgezės namui netoli Kvirinalo rūmų. Vienu iš svarbiausių G. Renio įkvėpimo šaltinių, be Rafaelio kūrybos, buvo antikinės skulptūros. Dailininkas turėjo dirbtuves tiek Bolonijoje, tiek Romoje ir apie 1615 m. nuolatiniam gyvenimui grįžo į Boloniją. Apie 1620 m. G. Renis buvo tapęs vienu žinomiausių Europos tapytojų, užsakymai jam ateidavo iš Paryžiaus, Madrido ir Varšuvos. Apie 1630 m. Gvidas Renis nutapė brandžiausiais laikomus tris, skirtingų žanrų kūrinius: altorinį paveikslą ''Pala della Peste'', kardinolo Bernardo Spados portretą ir mitologinę Elenos pagrobimo sceną. Gvidas Renis mirė [[1642]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Bolonija|Bolonijoje]].
| |||