Peter Paul Rubens: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
(+ref)
=== Grįžimas į Flandriją ir diplomatinė veikla ===
 
Kai Rubensas grįžo į [[Antverpenas|Antverpeną]], jo motina jau buvo buvo mirusi. Ispanijos paskirti Pietų Nyderlandų valdytojai erchercogas Albertas ir infanta Izabelė tikėjosi Rubensą dirbti jiems, dailininkas norėjo grįžti į Italiją, tačiau įsimylėjo kaimynų dukterį. [[1609 m.]] liepos 23 d. Rubensas tapo erchercogų Alberto ir Izabelės dvaro tapytoju ir spalio 13 d. vedė Izabelą Brant, Antverpeno miesto klerko dukterį.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Paveikslas „Dailininkas su žmona sausmedžio paunksnėje" buvo jo vestuvinė dovana. Rubensas, erchercogui leidus, apsigyveno Antverpene, o ne [[Briuselis|Briuselyje]], įsigijo namą ir įsteigė dideles dirbtuves Italijos dailininkų pavyzdžiu. Didelę dalį jo užsakymų sudarė altoriniai religiniai paveikslai, sukurti pagal kontrreformacinius Tridento susirinkimo reikalavimus katalikų bažnyčioms. Jis gaudavo daug užsakymų iš užsienio, jo dirbtuvėse dirbo daug pagalbininkų ir mokinių. Savo namus Antverpene dailininkas pertvarkė į mažus rūmus. Pasak istorijos, Rubensas keldavosi 4 ryto ir dirbdavo iki 5 vakaro. Kartais tapant jis liepdavo jam skaityti klasikinę literatūrą. Po darbo jodinėdavo, kad palaikyti fizinę formą. Jis kolekcionavo brangakmenius, antikines skulptūras, monetas ir sukaupė nemenką kolekciją, kuri buvo viena lankytojų atrakcijų Rubenso namuose.
 
Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų [[Manierizmas|manierizmo]] bruožai. Maždaug iki [[1620 m.]] susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžių jo kūryboje dominavę [[chiaroscuro|šviesotamsos]] kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – [[Mitologija|mitologinės]], [[Istorija|istorinės]] ir [[Religija|religinės]] scenos, [[medžioklė]]s ir kovų vaizdai, [[portretas|portretai]] ir [[peizažas|peizažai]]. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]], [[Jakobas Jordansas]] ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas [[Antonis van Deikas]]. Apie 1619 m. gavęs 39 paveikslų luboms ir 3 altorinių paveikslų užsakymą Antverpeno jėzuitų bažnyčioje, Rubensas plačiai naudojosi [[Antonis van Deikas|A. van Deiko]] talentu, kuris tuo metu jau buvo tapęs savarankišku dailininku.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.
8 655

pakeitimai