Peter Paul Rubens: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Piteris Paulius Rubensas''' ({{nl|Peter Paul Rubens}}, [[1577]] m. [[birželio 28]] d. – [[1640]] m. [[gegužės 30]] d.) – XVII a. [[Flamandai|flamandų]] tapytojas, žymus Europos [[Barokas|baroko]] atstovas. Taip pat garsus savo meto diplomatas, eruditas.

Rubenso tėvas Janas Rubensas buvo teisininkas, Antverpeno miesto oldermenas, kuris su žmona Marija, bei keturiais vaikais 1568 m. pasitraukė į [[Kelnas|Kelną]] iš [[katalikybė|katalikiškos]] Flandrijos nuo persekiojimo dėl jo [[kalvinizmas|kalvinistinių]] pažiūrų. Kelne jis pradėjo romantinę aferą su Saksonijos princese Ana, tuomet princo [[Viljamas I Oranietis|Viljamo Oraniečio]] antrąja žmona. Janas Rubensas buvo vos nenuteistas mirties bausme. Greičiausiai žmonos Marijos užstojimas už savo vyrą jam padėjo jos išvengti. Janas Rubensas praleido kalėjime 2 metus ir 1573 m. jam skirtas namų areštas. Piteris Paulius Rubensas gimė [[1577]] m. [[birželio 28]] d. [[Zygenas|Zygeno]] mieste Vestfalijoje. Jis buvo šeštas iš 7 šeimos vaikų (trys neišgyvevo vaikystės). Tėvas Janas Rubensas mirė 1587 m. Kelne ir motina 1589 m. grįžo į [[Antverpenas|Antverpeną]].

Antverpene Piteris Paulius Rubensas mokėsi [[lotynų kalba|lotynų gramatikos]] ir pradėjo [[pažas|pažo]] tarnybą pas grafienę de Ligne. Ši tarnyba padėjo jam susipažinti su aukštuomenės etiketu, išlavinti kalbos kultūrą. Maždaug šiam laikotarpiui, kai Rubensui buvo 12 ar 13 metų, priklauso anksčiausiai išlikę P. Rubenso kūriniai − eskizai knygutėje pagal [[Hansas Holbeinas Jaunesnysis|Hanso Holbeino]] graviūrų seriją „Numirėlių šokis“. 1591 m. Rubensas pradėjo mokytis pas tapytoją Tobias Verhaecht, po metų perėjo pas Adam van Noort, su kuriuo dirbo 4 metus. Po to jo1594−1595 m. reikšmingiausiu jo mokytoju tapobuvo [[Otto van Veen]], tuo metu Antverpeno tapytojų gildijos vyresnysis. 1597 m. datuotas anksčiausias išlikęs Rubenso paveikslas „Jauno vyro portretas“. 1598 m. Rubensas įstojo į Antverpeno Šv. Luko tapytojų gildiją.

1600 m. gegužės 9 d. Rubensas su broliu Filypu ir mokiniu išvyko į Italiją,<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> kurioje praleido 8 metus, susipažino su antikiniu ir to laikmečio Italijos menu. Jis buvo pasamdytas [[Mantuja|Mantujos]] hercogo Vinčenco I Gonzagos. Nežinoma, kaip tai įvyko, tikriausiai rekomendavus Otto van Veen. Kartu su hercogu 1600 m. Rubensas lankėsi Florencijoje vykusiose [[Marija de Mediči|Marijos de Mediči]] ir [[Henrikas IV Burbonas|Henriko IV]] vestuvėse. Mantujoje Rubensas kūrė hercogo dvaro portretus, kartu galėjo studijuoti [[Mantenja|Mantenjos]] ir [[Giulio Romano|Džulijo Romano]] darbus Mantujoje, bei [[Rafaelis|Rafaelio]] Siksto koplyčios gobelenų paruošiamuosius kartonus, kurie buvo Gonzagos kolekcijoje. Jis taip pat Venecijoje susipažino su [[Ticianas|Ticiano]], [[Tintoretas|Tintoreto]] ir [[Paolas Veronezė|Veronezės]] kūriniais.

Kai Rubensas grįžo į [[Antverpenas|Antverpeną]], jo motina jau buvo buvo mirusi. Ispanijos paskirti Pietų Nyderlandų valdytojai erchercogas Albertas ir infanta Izabelė tikėjosi Rubensą dirbti jiems, dailininkas norėjo grįžti į Italiją, tačiau įsimylėjo kaimynų dukterį. [[1609 m.]] jisliepos vedė23 Izabeląd. Brant irRubensas tapo erchercogoerchercogų Alberto ir Izabelės dvaro tapytoju ir spalio 1 d. vedė Izabelą Brant, Antverpeno miesto klerko dukterį.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Paveikslas „Dailininkas su žmona sausmedžio paunksnėje" buvo jo vestuvinė dovana. Rubensas, erchercogui leidus, apsigyveno Antverpene, o ne [[Briuselis|Briuselyje]], įsigijo namą ir įsteigė dideles dirbtuves Italijos dailininkų pavyzdžiu. Didelę dalį jo užsakymų sudarė altoriniai religiniai paveikslai, sukurti pagal kontrreformacinius Tridento susirinkimo reikalavimus katalikų bažnyčioms. Jis gaudavo daug užsakymų iš užsienio, jo dirbtuvėse dirbo daug pagalbininkų ir mokinių. Savo namus Antverpene dailininkas pertvarkė į mažus rūmus. Pasak istorijos, Rubensas keldavosi 4 ryto ir dirbdavo iki 5 vakaro. Kartais tapant jis liepdavo jam skaityti klasikinę literatūrą. Po darbo jodinėdavo, kad palaikyti fizinę formą. Jis kolekcionavo brangakmenius, antikines skulptūras, monetas ir sukaupė nemenką kolekciją, kuri buvo viena lankytojų atrakcijų Rubenso namuose.

Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų [[Manierizmas|manierizmo]] bruožai. Maždaug iki [[1620 m.]] susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžių jo kūryboje dominavę [[chiaroscuro|šviesotamsos]] kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – [[Mitologija|mitologinės]], [[Istorija|istorinės]] ir [[Religija|religinės]] scenos, [[medžioklė]]s ir kovų vaizdai, [[portretas|portretai]] ir [[peizažas|peizažai]]. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]], [[Jakobas Jordansas]] ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas [[Antonis van Deikas]]. Apie 1619 m. gavęs 39 paveikslų luboms ir 3 altorinių paveikslų užsakymą Antverpeno jėzuitų bažnyčioje, Rubensas plačiai naudojosi [[Antonis van Deikas|A. van Deiko]] talentu, kuris tuo metu jau buvo tapęs savarankišku dailininku.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.

1622 m. Rubensas buvo iškviestas į Paryžių Prancūzijos karalienės Marijos de Mediči, kuri užsakė 24 paveikslų seriją naujai pastatytų Liuksemburgo rūmų galerijai. Paveikslas „Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ iliustruoja Rubenso sugebėjimus paprastą įvykį pavaizduoti grandioziniu ir reikšmingu. Po 1621 m. erchercogo Alberto mirties ir taikos sutarties galiojimo baigties Rubensas dalyvavo infantos Izabelės pavedimu diplomatinėse misijose.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Jis keliavo į Olandiją ir Ispaniją, tarpininkavo taikos susitarimui tarp dviejų valstybių. 1624 m. Rubensui suteikta bajorystė.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> 1626 m. nuo [[maras|maro]] mirė jo žmona Izabela, su kuria dailininkas susilaukė dviejųtrijų vaikų. 16271628 m. Rubensas ilgaiuždarė viešėjosavo Ispanijojestudiją ir išvyko į Ispaniją su diplomatine misija. Joje susitiko su [[Diegas Velaskesas|D. Velaskesu]], kūrė savas [[Ticianas|Ticiano]] paveikslų Madride ir Eskoriale versijas.<ref>Joost Galųvander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. gale284</ref> Ispanijos karalius [[Pilypas IV (Ispanija)|Pilypas IV]] patikėjo jam diplomatinę užduotį tarp Anglijos ir Ispanijos. 1629−1630 m. dailininkas gyveno Londone, kūrė vietos karaliaus [[Karolis I (Anglija)|Karolio I]] dvarui. Už jo pastangas diplomatijoje Rubensas buvo pakeltas į riterius tiek IspanijosAnglijos (1630 m.), tiek AnglijosIspanijos karalių (1631 m.).<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref>

[[1630 m.]] Rubensas grįžo į Antverpeną, būdamas 53 metų amžiaus 1630 m. gruodžio 6 d. vedė 16 metų amžiaus Eleną Formen, savo draugo, gobelenų pirklio dukterį,<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> su kuria susilaukė penkių vaikų. Vis labiau traukdamasis iš visuomenės gyvenimo, 1635 m. jis įsigijo Het Steno pilį netoli [[Antverpenas|Antverpeno]], kurioje gyveno paskutinius metus, nutapė grupę peizažų („Peizažas su Steno pilimi", [[1636 m.]]). Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojais, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje [[Europa|Europoje]], todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams. Piteris Paulius Rubensas mirė [[1640]] m. [[gegužės 30]] d., palaidotas birželio 2 d. Šv. Jokūbo bažnyčioje Antverpene.<ref>Joost vander Auwera. ''Rubens, l'atelier du génie''. Lannoo Uitgeverij, 2007, p. 284</ref> Po mirties Rubenso dailė neprarado savo populiarumo ir išliko gerai žinoma iki šių laikų.