Guido Reni: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Guido Reni - Self-portrait.jpg |right|thumb|180px| Gvido Renio autoportretas (apie 1635, [[Uficių galerija]] [[Florencija]]) ]]

'''Gvidas Renis''' (it. '''Guido Reni''', [[1575]] m. [[lapkričio 4]] – [[1642]] m. [[rugpjūčio 18]] d.) – [[Italija|italų]] [[Barokas|baroko]] dailininkas, talentingiausias iš [[Bolonija|Bolonijos]] eklektikų [[Karačiai|Karačių]] mokyklos.

 

== Biografija ==

Gvidas Renis gimė [[1575]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Bolonija|Bolonijoje]]. Jo tėvas vadovavo katedros chorui ir tiėkosi sūnų tapsiant muzikantu, tačiau Gvidas parodė talentą vizualiesiems menams ir apie 1590 m. pradėjo mokytis flamandų išeivio Denys Calvaert studijoje. Apie 1595 m. perėjo į [[Ludovico Carracci|Liudoviko Karačio]] mokyklą. 1596 m. G. Renis sulaukė pirmojo viešojo užsakymo paveikslui „Mergelės Marijos karūnavimas su keturiais šventaisiais“ ir 1598 m. sėkmingai konkuravo su kitais dailininkais ties dekoracijų užsakymais popiežiaus Klemenso VIII atvykimo į Boloniją proga. Tapydamas pirmąjį viešojo užsakymo paveikslą G. Renis buvo labai paveiktas [[Rafaelis|Rafaelio]] „Šv. Secilijos“ paveikslo, buvusio Bolonijoje. Jis nutapė savą „Šv. Secilijos“ kopiją, kurią 1601 m. pasiėmė kelionėje į [[Roma|Romoje]]. Romoje G. Renis susipažino su Rafaelio kūriniais [[Rafaelio kambariai|Vatikano stancose]] ir privačiose kolekcijose. Rafaelio kūryboje G. Renis matė aukščiausią dailės pavyzdį, vaizduojant idealizuotas, tačiau neatitrūkusias nuo realistinio vaizdavimo figūras.

Dailininkas Romoje pagarsėjo jaunų moterų šventųjų, [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]], kartais [[Lukrecija|Lukrecijos]] ir [[Kleopatra|Kleopatros]] paveikslais, kuriuose herojės vaizduojamos į dangų nukreiptas žvilgsniais, pasak menininko, ''„tūkstančiais įvairiausių būdų“''. Savo religiniuose kūriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figūras, kad jo velniai ar kankintojai atrodė ne menkiau gražūs nei šventieji kitų dailininkų paveiksluose. Būdamas jaunesniu nei kiti Karačių mokyklos auklėtiniai Romoje, G. Renis neprisijungė prie [[Anibalė Karačis|A. Karačio]] vadovaujamos grupės. Romoje G. Renis buvo paveiktas Karavadžo dailės, jo paveikslas „Šv. Petro nukryžiavimas“ rodė aiškias sąsajas su Karavadžo paveikslais ''Cerasi'' koplyčioje [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Taip manė ir pats [[Karavadžas]], apkaltinęs G. Renį idėjų savinimusi.