Volisas ir Futūna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
pild.
Eilutė 42:
'''Volisas ir Futūna''' ({{fr|Territoire de Wallis et Futuna}}, polin. ''Telituale o Uvea mo Futuna'') – [[Prancūzija]]i priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pietvakariuose (salos priklauso vakarų [[Polinezija]]i):
* [[Volisas|Voliso]] (''Wallis'') sala arba Uvea.
* [[Futūna|Futūnos]] (arba Horno (''Horne'')) salos – Futūna ir [[Alofis (sala)|Alofis]] (''Alofi'').
Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų – 15435. Administracinis centras – [[Mata Utu]] (Uvea saloje).
 
== Geografija ==
 
Voliso ir Futūnos salos yra apie 480 km į šiaurės rytus nuo [[Fidžis|Fidžio]], 360 km į vakarus nuo [[Samoa]]. Valdą sudaro trys vulkaninės salos ir dar 20 uolų ir salelių aplinkui. Salos vulkaninės kilmės, kalnuotos. Aukščiausia vieta (524 m, Pukės k.) yra Futūnoje. Seniau salas dengė tropiniai miškai, dabar didžioji dalis paviršiaus naudojama ūkinėms reikmėms. Dėl gėlo vandens stygiaus Alofio sala beveik negyvenama. Futūnos saloje susidaręs gėlavandenis [[Lalolalo ežeras]].
 
Klimatas tropinis, jūrinis. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio. Tuo metu neretai pasitaiko [[uraganas|uraganų]]. Per metus iškrenta 2500–3000 mm kritulių. Temperatūra ištisus metus laikosi tarp 24 ir 28 °C (kartais iki 32 °C). Vidutinis [[oro drėgnumas]] – 80 %.
 
== Etimologija ==
Voliso sala tokį pavadinimą gavo pagal XVIII a. anglų keliautoją kapitoną Samuelį Volisą (''Samuel Wallis''), tačiau vietinis pavadinimas ''Uvea'' yra žymiai senesnis. Įdomu, kad tiek Uvea, tiek ir Futūna turi savo vardo kopijas Ramiajame vandenyne: [[Uvea]] (''Ouvéa'') sala yra ir [[Naujoji Kaledonija|Naujojoje Kaledonijoje]], Ištikimybės salų (''Loyalty Islands'') grupėje, o Futūnos bendravardė sala yra [[Vanuatu]] salyne ([[Naujieji Hebridai|Naujuosiuose Hebriduose]]).
 
== Istorija ==
eilutė 56 ⟶ 62:
 
[[1959]] m. gyventojai referendume nubalsavo už tai, kad salos būtų paskelbtos užjūrio teritorija ir [[1961]] jos tapo atskira valda.
 
== Gyventojai ==
2008 m. Volise ir Futūnoje gyveno 13 484 žmonių (68,4 % Volise, 31,6 % Futūnoje). Beveik visi gyventojai yra [[polineziečiai|polineziečių]] kilmės [[uvėjai]] (volisiečiai) ir [[futūniečiai]]. Yra šiek tiek [[prancūzai|prancūzų]], mišrios kilmės gyventojų. Apie 16 000 volisiečių ir futūniečių gyvena išeivijoje [[Naujoji Kaledonija|Naujojoje Kaledonijoje]].
 
Salose vartojamos [[polineziečių kalbos]] – atitinkamai [[volisiečių kalba|volisiečių]] (60,2 %) ir [[futūniečių kalba|futūniečių]] (29,9 %). Plačiai vartojama [[prancūzų kalba]] (kaip gimtoji – 9,7 %).
 
Beveik visi Voliso ir Futūnos gyventojai (99 %) yra Romos [[katalikai]]. Vyskupijos centras yra Mata Utu Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų katedra.
 
== Ekonomika ==
Žemdirbystė (kokosai, daržovės), kiaulininkystė, žvejyba, [[kopra|kopros]] rinkimas.
 
Voliso ir Futūnos kelių tinklą sudaro ~120 km (iš jų 16 km su grįsta danga). Pagrindiniai uostai yra [[Mata Utu]] (Voliso s.) ir [[Leava]] (Futūnos s.). Abiejose salose yra oro uostai.
 
== Nuorodos ==
eilutė 66 ⟶ 81:
{{Okeanija}}
{{Prancūzijos regionai nuo 2016}}
{{Prancūzija-stub}}
 
[[Kategorija:Okeanijos salos]]
[[Kategorija:Volisas ir Futūna| ]]