Paprastoji lūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paprastosios lūšys savaime paplitępaplitusios [[Eurazija|Eurazijos]] šiaurinėje dalyje nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrančių [[Skandinavija|Skandinavijoje]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[Kamčiatka|Kamčiatkoje]], [[Primorės kraštas|Primorė]]je ir [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], pietinis arealas [[Himalajai|Himalajų]] kalnuose. Praeityje buvo paplitusios beveik visoje [[Europa|Europoje]], išskyrus [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalį]], tačiau [[XX amžius|XX]] amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Vėliau pradėtos reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % visų šios rūšies atstovų gyvena [[Sibiras|Sibire]].

Gyvena pavieniui. AktyvūsAktyvios [[Naktis|naktimis]] ir [[Sutemos|sutemomis]], [[Diena|dieną]] pasislėpępasislėpusios tankmėje ilsisi. Jeigu junta maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną. Minta [[pelė]]mis, [[pelėnai]]s, [[paukščiai]]s, [[kiškiai]]s, [[stirna|stirnomis]], [[Ovis nivicola]], [[elniai]]s, dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Paprastoji lūšis stipresnė už [[šuo|šunį]] (pvz., [[vokiečių aviganis|vokiečių aviganį]]). Buvo atvejų, kai paprastosios lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis.{{faktas}}. Anot rusų gamtininko Michailo Arsenjevičiaus Krečmaro ({{ru|Михаи́л Арсе́ньевич Кре́чмар}}), „paprastosios lūšies patinas lengvai susidoroja su už save dvigubai stambesniu ir treniruotu vokiečių aviganiu. Žudo [[Lapė|lapes]], [[Kiaunė|kiaunes]], bet jų neėda“<ref>kiowa-mike.livejournal.com / [http://kiowa-mike.livejournal.com/12879.html Леопард российских лесов] | Dec. 21st, 2006</ref>. Žmogaus užpuolimo atvejų nėra užregistruota, nors jo beveik nevengia, bado metu gali užklysti ir į gyvenvietes. Paprastųjų lūšių natūralūs priešai yra [[Tigras|tigrai]], [[Vilkas|vilkai]], kurie juosjas kartais susimedžioja. [[Ernis|Erniai]] dažnai pasisavina lūšies grobį, konfrontuoja, lūšis nors jų ir vengia, bet savo mažylius nuo jų gina.

Tarp paprastųjų lūšių tyrinėtojų nėra vieningos nuomonės dėl porūšių skaičiaus ir, įvairiais šaltiniais, išskiriama nuo 4 iki 14 jų porūšių. Su išnykusia Sardinine lūšimi, žemiau pateikiamas 10 porūšių sąrašas: