Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:VU bibliotekos baltoji salė.JPG|right|thumb|200px|Baltoji salė]]
[[Vaizdas:Radziwill telescope in VULibrary02.JPG|thumb|right|200px|Lietuvos didiko [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės]] padovanotas pirmasis Vilniaus astronomijos observatorijos teleskopas. (Bibliotekos Baltoji salė)]]
Baltoji salė – sudėtinė senosios observatorijos dalis. Baltojoje salėje buvo įsikūrusi ketvirtoji Europoje [[Vilniaus universiteto astronomijos observatorija|Astronomijosastronomijos observatorija]]. Projekto autorius ir statytojas – įžymus[[Tomas LietuvosŽebrauskas]]. architektasObservatorijos projektavimas buvo pradėtas 1752 m. rudenį. Lėšų statyboms paaukojo [[Grigalius Antanas Oginskis]] ir jo duktė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė. Observatoriją sudarė Baltoji salė, astronomasMažoji salė, VUdu profesoriuslengvi T.keturkampiai Žebrauskastriaukščiai bokštai ir du vieno aukšto bokšteliai. JauTai erdvi, 6,4 1752 m aukščio patalpa, gerai apšviesta iš abiejų pusių 14 langų. rudenįT. jisŽebrausko ėmėsisuprojektuotą Baltąją salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai [[ObservatorijaPiliorius|astronomijos observatorijospilioriai]], apjuosti puošniais projektavimokarnizais. StatybaiSalės lėšųlubose paaukojoįrengta Iovalinė anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. OginskisTaip irbuvo joperteikta duktėbarokinės Ebegalybės idėja. Oginskaitė-PuzinienėĮspūdingi salės meniniai akcentai – arkų voliutos ir konsolės, teikiančios salei klasikinės rimties.
Observatoriją sudarė Baltoji salė, Mažoji salė, du lengvi keturkampiai triaukščiai bokštai ir du vieno aukšto bokšteliai. Tai erdvi, 6,40 m. aukščio patalpa, gerai apšviesta iš abiejų pusių 14 langų. [[Tomas Žebrauskas|T. Žebrausko]] suprojektuotą Baltąją salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai [[Piliorius|pilioriai]], apjuosti puošniais karnizais. Salės lubose įrengta ovalinė anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. Taip buvo perteikta barokinės begalybės idėja. Įspūdingi salės meniniai akcentai – arkų voliutos ir konsolės, kurios teikia salei klasikinės rimties.
 
Salės, į kurią vedė sukti laiptai, grindys išklotos akmeninėmis smiltainio plokštėmis. Siaurais laipteliais galima pakilti į išlikusį vieną iš dviejų Observatorijos bokštelių. Ypač puošnauspuošnus salės gale esantis durų portalas su dviem dorėninio orderio piliastrais. Frizo metopose pavaizduoti keturi [[Zodiakas|Zodiako ženklai]]: Avinas, Vėžys, Svarstyklės ir Ožiaragis. Timpano viduryje – gipsinis medalionas su karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Augusto Poniatovskio]] portretu. Virš frontono – deivės [[Diana|Dianos]] alegorinė figūra, laikanti fundatorės E. Oginskaitės-Puzinienės portretą, ir [[Uranija]] su žvaigždžių vainiku rankoje. Abiejuose portalo pusėse stovėjo iki mūsų dienų neišlikusios dvi [[Nikė|Nikės]] figūros<ref>{{Citation |last= |first= |title=Vilniaus universiteto rūmai. Teksto autorė: Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė ; sudarytojai: M. Sakalauskas, A. Stravinskas ; redakcinė komisija: J. Kubilius (pirmininkas) … [et al.]. Vilnius : Vaga, 1979. 112 p.}}</ref>. Šis portalas reikšmingas kaip pirmasis Vilniaus ankstyvojo klasicizmo pavyzdys, kuriame suderintas iš baroko paveldėtas puošnių detalių bei simbolių gausumas ir naująjį klasicizmo stilių lemianti architektūrinių dalių pusiausvyra bei tektonika.
Salės, į kurią vedė sukti laiptai, grindys išklotos akmeninėmis smiltainio plokštėmis. Siaurais laipteliais galima pakilti į išlikusį vieną iš dviejų Observatorijos bokštelių – pasidairyti po Universiteto rūmus ir Vilniaus senamiestį iš viršaus.
Ypač puošnaus salės gale esantis durų portalas su dviem dorėninio orderio piliastrais. Frizo metopose pavaizduoti keturi [[Zodiakas|Zodiako ženklai]]: Avinas, Vėžys, Svarstyklės ir Ožiaragis. Timpano viduryje – gipsinis medalionas su karaliaus Augusto Poniatovskio portretu. Virš frontono – deivės [[Diana|Dianos]] alegorinė figūra, laikanti fundatorės E. Oginskaitės-Puzinienės portretą, ir [[Uranija]] su žvaigždžių vainiku rankoje. Abiejuose portalo pusėse stovėjo iki mūsų dienų neišlikusios dvi [[Nikė|Nikės]] figūros<ref>{{Citation |last= |first= |title=Vilniaus universiteto rūmai. Teksto autorė: Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė ; sudarytojai: M. Sakalauskas, A. Stravinskas ; redakcinė komisija: J. Kubilius (pirmininkas) … [et al.]. Vilnius : Vaga, 1979. 112 p.}}</ref>. Šis portalas reikšmingas kaip pirmasis Vilniaus ankstyvojo klasicizmo pavyzdys, kuriame suderintas iš baroko paveldėtas puošnių detalių bei simbolių gausumas ir naująjį klasicizmo stilių lemianti architektūrinių dalių pusiausvyra bei tektonika.
 
XVIII a. pabaigoje [[Martynas Počobutas|M.Martyno Počobuto]] iniciatyva pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą pristatytas klasikinio stiliaus observatorijos priestatas. Į jį buvo atgabentas didžiulis kvadrantas ir kiti instrumentai.
 
Astronomijos observatorija pergyveno patį universitetą ir veikė iki 1882 m. balandžio 20 dienos. 1876 metaism. observatorija labai nukentėjo nuo gaisro, o 1883 metaism. buvo uždaryta. Salė restauruota 1995–1997 m. Restauravimo projekto autorė architektė A.Aldona Švabauskienė. Dabar salė priklauso Vilniaus universiteto bibliotekai, kuriojejoje veikia skaitykla. Salę puošia senieji istoriniai astronomijos prietaisai, gaubliai, nuolat rengiamos parodos.
 
==== Filologijos skaitykla ====
24

pakeitimai