Dievų šventė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie 1518 m. hercogas kreipėsi į Ticianą, kuris kambariui nutapė tris paveikslus: „Andrijos bakchanalija“, „Veneros garbinimas“ ir „Bakchas ir Ariadnė“. Kitą bakchanalijų paveikslą sukūrė ir bendrą kambario dekorą baigė [[Dosas Dosis]], kuris tikriausiai kažkiek keitė Belinio paveikslo detales. Žinoma, kad [[Ticianas]] 1529 m. lankėsi Feraroje tris mėnesius. Tikriausiai šiuo metu jis koregavo Belinio „Dievų šventę“: nutapė kalną ir [[ultramarinas|ultramarino]] mėlyną dangų. Ticiano ranką galima pažinti ir kitose paveikslo detalėse. Jo potėpiai platesni ir aliejinių dažų sluoksniai plonesni. 1598 m. [[Estės]] prarado Feraros kontrolę ir paveikslai buvo išsklaidyti.

 

 

„Dievų šventė“ tapyta remiantis [[Ovidijus|Ovidijaus]] poezijos rinkiniu „Šventės“. Pagal poezijoje pasakojamą istoriją, paveikslo veiksmas vyksta Bakcho šventės metu. Grupė dievų, satyrų, najadžių ir nimfų užmigo po išgertuvių ir linksmybių. Vaisingumo dievas [[Priapas]] bandė tuo pasinaudoti ir išprievartauti miegančią nimfą [[Lotidė|Lotidę]]. Sužvengus [[asilas|asilui]] kiti dievai prabudo ir pamatę Priapo kėslus ėmė iš jo juoktis ir šaipytis.