Opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Vokietija|Vokietijoje]], kaip atsvara italų operai, paplito '''''zingšpylis''''', kurio pagrindiniai bruožai artimi prancūzų komiškajai operai.

[[XVIII amžius|XVIII a.]] italų ''opera seria'' sulaukė daug kritikos, imta ryškinti dramos vaidmenį. Šio proceso pradininkai - N. Jommelli, T. Traetta, [[Christoph Willibald von Gluck|Ch. W. Gluckas]] remdamasis to meto italų ir prancūzų operos laimėjimais, reformavo [[XVIII amžius|XVIII a.]] operą. Jis siekė ištisinio operos veiksmo plėtotės, visų operos komponentų (muzikos, poezijos, atlikimo) vienovės. Uvertiūra buvo siejama su operos veiksmu ir muzika. Ypač daug dėmesio skiriama melodijai. Sumažėjo skirtumai tarp rečitatyvo ir arijos. [[Orkestras]] pabrėžė pagrindinius dramaturgijos momentus. [[Christoph Willibald von Gluck|Ch. W. Glucko]] svarbiausios operos: "Orfėjas ir Euridikė" ([[1762 m.|1762 m]].), "Alkestidė" ([[1769 m.]] jos leidinio pratarmėje kompozitorius teoriškai išdėstė savo reformos esmę), "Paris ir Elena" ([[1770 m.]]), "Ifigenija Tauridėje" ([[1779 m.]]) [[Christoph Willibald von Gluck|Ch. W. Glucko]] reformuotos operos sukėlė didelę polemiką - vadinamąją [[Christoph Willibald von Gluck|Ch. W. Glucko]] ir N. Piccinni sekėjų karą.