|
| iteka = [[Dauguva]], [[Pernu (upė)|Pärnu]], [[Lielupė]], [[Gauja]], [[Salaca]]
}}
[[Vaizdas:Estonian_archipelago_(Saaremaa_and_Hiiumaa).jpg|thumb|Rygos įlanka]] ▼'''Rygos įlanka''' (dar vadinama '''Lyvių įlanka''') ({{lv|Rīgas jūras līcis}}; {{et|Liivi laht}}) – [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] dalis prie [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] krantų.
Rygos įlanka įsiterpusi į sausumą 174 km. Plotas 18 100 km². Didžiausias gylis 62 m. Į įlanką įteka [[Dauguva|Dauguvos]], [[Lielupė]]s, [[Gauja|Gaujos]] ir [[Salaca|Salacos]] upės.
== Geografija ==
▲[[Vaizdas:Estonian_archipelago_(Saaremaa_and_Hiiumaa).jpg|thumb |left|175px|Rygos įlanka]]
=== Apimtis ===
[[Tarptautinė hidrografijos organizacija]] apibrėžia Rygos įlankos vakarinę ribą kaip "liniją„liniją, einančio nuo ''Lyser'io' ortosgyvenvietės (57°34'N34’N), Latvijoje, iki piečiausio [[Sarema|Eiselio salosSaremos]] salos taško. Paskui riba eina per šią salą iki [[''Pamana|Pammerortos]]'' gyvenvietės (22°34'E34’E), iš ten iki [[Emastė|EnmastosEnmastės]] taškorago ir po to iki piečiausio [[Hijuma|DagöHijumos]] salos taško, paskui per DagöHijumą iki [[Tahkuna|TakhkonosTakhkunos]] taškorago, šiauriausio įlankos taško, ir galų gale, iki [[SpithamiSpithamis|SpithamnoSpithamio]] taškorago Estijoje"Estijoje“.<ref>{{cite web|url=http://www.iho-ohi.net/iho_pubs/standard/S-23/S23_1953.pdf|title=Limits of Oceans and Seas, 3rd edition|year=1953|publisher=International Hydrographic Organization|accessdate=6 February 2010}}</ref>
=== Salos ===
Pagrindinės salos įlankoje yra [[Sarema]], [[Kihnu]] ir [[Ruhnu]], kurios visos priklauso [[Estija|Estijai]]. Kihnu sala apima 16.,4 km<sup>2</sup>² plotą. Dėl Saremos salos apribojamo Baltijos jūrų vandenų maišymosi, Rygos įlankos vanduo yra šiek tiek mažiau sūrus, negu kitur Baltijos jūroje.
=== Svarbiausi objektai ===
== Druskingumas ==
Gėlas vanduo, įtekantis į Baltijos jūrą, sudaro du procentus savo tūrio.<ref name=":0" /> Dėl siauros jungties su Šiaurės jūra, vanduo Baltijoje užsilaiko vidutiniškai 30 metų. Šie du veiksniai lemia, kad Baltijos jūra yra vienas didžiausių apysūrių vandens telkinių pasaulyje. Rygos įlanka turi labai panašią druskos koncentraciją kaip ir Baltijos jūroj, kuri yra apytiksliai nuo šešių iki dešimties promilių (tūkstantųjų dalių). Tuo tarpu gėlas vanduo turi 0,5 promilės, o paprastas jūros vanduo - – apie 30 promilių. [[Stratifikacija (vanduo)|Druskos stratifikacinis sluoksnis]] yra randamas vidutiniškai 70 m gylyje.<ref name=":0">C.Michael Hogan. 2011. ''Gulf of Riga''. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.</ref>
== Užšalimas ==
Žiemą, paprastai didžioji dalis arba visa įlanka užšąla. Taip yra dėl žemo druskingumo ir dėl įlankos uždarumo sukeliamo raminančio poveikio. Žiemą, daug žmonių vaikšto įlankos ledu. Didžiausias ledo storis (90 cm) užfiksuotas [[1941-42 ]]–[[1942]] m. žiemą.<ref>http://www.estonica.org/en/Nature/The_Baltic_Sea/The_Gulf_of_Riga/</ref> [[Poledinė žūklė]] yra tradicinis prasimaitinimo būdas žiemą. Ji yra populiari ir šiandien. Ledas paprastai ištirpta laikotarpyje tarp kovo ir balandžio. Vėlyvą [[2013 ]] m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių teko gelbėti apie 200 žmonių.<ref>http://www.theguardian.com/world/2013/mar/29/latvia-rescues-people-ice-floes</ref>
== Šaltiniai ==
| 