22:04, 29 liepos 2016 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai papildyta ← Prieš tai darytas keitimas		10:18, 30 liepos 2016 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai papildyta, iliustruota Kitas pakeitimas →
Eilutė 32: }} '''Džotas di Bondonė''' (''Giotto di Bondone'', apie [[1267]]–[[1337]] m. [[sausio 8]] d.) – italų viduramžių tapytojas~~, architektas~~ ir ~~skulptorius~~architektas. Reikšmingiausia asmenybė Vakarų mene pereinant nuo stilizuotų viduramžių dailės formų į [[renesansas\|renesanso]] natūralizmą.<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 5.</ref><ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 251</ref> Dėl savo vietos dailės istorijoje Džotas vadinamas „Europos tapybos tėvu“.<ref>[https://www.britannica.com/biography/Giotto-di-Bondone Encyclopaedia Britannica]</ref> Geriausiai išsilaikiusiu ir reikšmingiausiu jo kūriniu įvardijamas [[Arenos koplyčia\|Arenos koplyčios]] freskų ciklas Padujoje (1302−1306 m.). ==Biografija== Džotas, Bondonės sūnus, gimė apie 1267 m. irPasak [[Džordžas Vazaris\|Dž. Vazario]], Džotas buvo kilęs iš Kolė di Vespinjano vietovės ~~netoli~~prie ~~[[Florencija\|~~Florencijos]]. ~~Pasak [[Džordžas Vazaris\|Dž. Vazario]],~~Kai dailininkas [[Čimabujė]] keliavo iš Florencijos, ~~į Kolė ir~~jis pakeliui pamatė piemenį Džotą, kuris plokščio akmens paviršiuje su kitu akmeniu piešė avį. Sužavėtas berniuko talento, kurį jis galėjo išlavinti tik iš pačios gamtos, Čimabujė sutarė su berniuko tėvu, kad jis taptų jo mokiniu. Iš tikro nėra jokių žinių, kad Džotas kada nors būtų buvęs piemeniu, nors tikėtina, kad ~~Dž. Vazario~~jo tėvas galėjo būti laisvasis valstietis. Nieko nežinoma apie Džoto gyvenimą iki jam sukako apie 30 metų. Iš tikro nėra tikra, ar Džotas buvo jo tikrasis vardas, o ne Badžo ar Anjolo vardų forma. Gimimo 1267 m. data ~~atsekma~~atsekama iš 1337 m. mirties ~~paminėjimų~~paminėjimo, ~~kuriuose~~kuriame Džotas minimas miręs 70 metų amžiaus, tačiau šis amžius galėjo būti paminėtas tik apibendrintai. Jaunystėje Džotas tikriausiai buvo Čimabujės mokiniu ir tikriausiai dirbo kartu su juo ties kai kuriais Čimabujės užsakymais. Jaunystėje Džotas tikriausiai buvo keliavęs į Romą ir susipažinęs su to meto atsinaujinusia Romos dailės mokykla, kurią tikriausiai inspiravo pirmasis pranciškonų popiežius [[Mikalojus IV]] (1288−1292 m.). Romos tapytojai ir mozaikininkai [[Pjetras Kavalinis]], Jakopas Turitis, Filipas ~~Rusitis~~Rusutis savo kūriniuose bandė atkurti senovės Romos architektūrai būdingą monumentalumą. Romoje dirbo florentietis [[Arnolfas di Kambijus]].<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 6.</ref> Apie 1285 m. [[Čimabujė]] buvo paskirtas vadovauti [[Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika\|Šv. Pranciškaus Asyžiečio aukštutinės bazilikos]] dekoracijoms [[Asyžius\|Asyžiuje]].<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 7.</ref> Nėra aišku, kaip Džotas atvyko į Asyžių − ar būdamas Čimabujės mokiniu, ar su grupe dailininkų iš Romos. Kai kuriose bazilikos freskose atpažįstama Džoto ranka, jis tikriausiai jas tapė kartu su kitais dailininkais, tačiau kai kurios freskos, baigtos apie 1290-ųjų pabaigoje, yra tikriausiai vien Džoto kūriniai („Šv. Pranciškus atsisako žemiškųjų gėrybių“, „Čelano riterio mirtis“, „Asyžiaus liaudis pagarbina Šv. Pranciškų“). Šiose freskose žymus naujoviškas dailės stilius, kai vaizduojama aiški ir atpažįstama architektūrinė aplinka, susieta su scenos veiksmu, Šv. Pranciškaus figūra yra natūrali, jaučiamas jos kūniškumas. Yra didelių menotyrininkų abejonių dėl darbų bazilikoje Džoto autorystės, bandoma freskas priskirti kitam, nežinomam autoriui. Šio priskyrimo kritikai teigia, kad vargiai įmanoma, kad tokio aukšto meistriškumo autoriaus vardas būtų buvęs užmirštas. Taip pat iškyla daug klausimų dėl freskų sukūrimo datavimo, stilistinių neatitikimų.<ref>[https://www.britannica.com/biography/Giotto-di-Bondone Encyclopaedia Britannica]</ref> Džotas darbus Asyžiuje baigė 1300 m. ir grįžo į Romą, kurioje dokumentuoti keli neišlikę darbai, iš kurių menkas freskos fragmentas išliko [[Laterano Šv. Jono bazilika\|Laterano Šv. Jono katedroje]]. Po to Džotas grįžo į Florenciją, dirbo Badia bažnyčioje, iš kurios išlikęs [[poliptikas]] dabar yra Uficių galerijoje. Svarbiausias šio laikotarpio darbas − tapytas [[krucifiksas]] [[Santa Maria Novella]] bažnyčios zakristijoje, kuriame Džotas atmetė stilizuotą bizantinį stilių ir pavaizdavo Kristaus figūrą labiau anatomiškai tiksliu stiliumi.<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 8.</ref> [[Vaizdas:Giotto - Scrovegni - -31- - Kiss of Judas.jpg\|thumb\|left\|220px\| Judo pabučiavimas (freska [[Arenos koplyčia\|Arenos koplyčioje]] Padujoje)]] {{Main\|Arenos koplyčia}} Apie 1304−1306 m. Džotas kūrė freskas [[Arenos koplyčia\|Arenos koplyčioje]] [[Paduja\|Padujoje]], kurias užsakė rėmėjas Enriko Skrovenji, norėdamas išpirkti tėvo, lupikautojo, nuodėmes. Šiose freskose, atliktose palyginus per gana trumpą laiką, iškilo Džoto brandusis stilius, pasireiškęs tolydžiu meistriškumu, stilistine vienove ir vaizduojamų žmonių figūrų prakilnumo svarbiausia vieta scenose. Arenos koplyčiai Džotas nutapė krucifiksą (kitu manymu, jis tapytas apie 1317 m., dabar Padujos valstybiniame muziejuje). Po darbų Padujoje Džotas keliavo į [[Riminis\|Riminį]], kuriame sukūrė krucifiksą ''[[Tempio Malatestiano]]'' ir 1310 m. tikriausiai buvo Romoje, kur sukūrė dizainą didžiulei mozaikai ''„Navicella“'' Šv. Petro bazilikoje (senojoje). Šis darbas yra beveik sunaikintas, išlikęs menkais fragmentais ir restauraciniais plotais. Tuo metu Džotas buvo garsiu ir pasiturinčiu dailininku, jo kūriniai tapo didelės skalės: „Visų Šventųjų Madona“ (Uficių galerijoje) ir „Mergelės Marijos palaidojimas“ (Berlyno paveikslų galerijoje). Periodas tarp Arenos koplyčios freskų ir apie 1320 m. Džoto kūryboje vadinamas „klasikiniu“. Nuo 1320 m. Džotas daugiausiai dirbo Florencijoje. Daugelis paminėtų šio laikotarpio jo darbų dingo ar buvo išsklaidyti po muziejus. [[Šventojo Kryžiaus bazilika\|Šv. Kryžiaus bazilikoje]] Džotas dekoravo bent 4 koplyčias Florencijos įtakingoms giminėms.<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 11.</ref> Dviejų iš jų, Perucių ir Bardžių, koplyčių dekoras išliko, Barončeli koplyčioje išliko Džoto kurtas [[poliptikas]]. Tuo metu Džotas tikriausiai turėjo įsteigęs dirbtuves, daug darbo užsakymuose atliko jo mokiniai. 1327 m. Džotas, kartu [[Tadejas Gadis\|Tadeju Gadžiu]] ir [[Bernardas Dadis\|Bernardu Dadžiu]], įstojo į Florencijos gydytojų ir vaistininkų gildiją. Apie 1329 m. Džotas keliavo į Neapolį, kur [[Robertas Anžu]] buvo užsakęs jam kūrinių (neišlikę), apie 1330 m. dailininkas buvo Bolonijoje, kur sukūrė altorinį paveikslą (Bolonijos pinakotekoje), daugiausiai atliktą mokinių.<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 12.</ref> Romoje Džotas sukūrė iš dviejų pusių nutapytą „Stefaneskio altorių“ Šv. Petro bazilikai (Vatikano pinakotekoje). 1334 m. dailininkas Florencijoje buvo paskirtas vadovauti [[Santa Maria del Fiore]] katedros statyboms. Pabuvojo Milane, tačiau jokie darbai iš šios kelionės nežinomi. Grįžęs į Florenciją Džotas prižiūrėjo katedros kampanilės statybas, jis mirė 1337 m. sausio 8 d. ir buvo palaidotas [[Santa Maria del Fiore]] katedroje su didelėmis iškilmėmis.<ref>Zuffi, Stefano. ''Giotto''. Milan: Electa, − 1995. p. 151.</ref> Nei vienas Džoto portretas neišliko, žinoma, kad jis buvo mažo ūgio ir esą bjaurus. Negražiais buvo ir jo vaikai. Esą [[Dantė]], aplankęs Džotą, paklausė dailininko, kaip jam, tokių puikių paveikslų autoriui, išėjo tokie negražūs vaikai. Į tai Džotas atsakė, kad vaikus jis kūrė naktį. 1304−1306 m. Džotas kūrė freskas [[Arenos koplyčia\|Arenos koplyčioje]] [[Paduja\|Padujoje]], kurias užsakė rėmėjas Enriko Skrovenji, norėdamas išpirkti tėvo, lupikautojo, nudėmes. Šiose freskose, atliktose palyginus per gana trumpą laiką, iškilo Džoto brandusis stilius, pasireiškęs tolydžiu meistriškumu, stilistine vienove ir vaizduojamų žmonių figūrų prakilnumo svarbiausia vieta scenose. ==Kūryba== [[Vaizdas:Uffizi_Giotto.jpg\|thumb\|right\|150px\|Džoto di Bondonės skulptūra [[Uficių galerija\|Uficių galerijos]] portike]] Kai kurie menotyrininkai Džoto kūrybą priskiria vėlyvajai gotikai, nes jo darbų stiprus religinis turinys dar artimas [[Viduramžiai\|viduramžiams]]. Tačiau jis neabejotinai buvo naujos eros pradininkas, novatorius, kuris savo tapyboje panaudojo visai naujas, gotikai nežinomas išraiškos priemones. Gotikos dailininkai daugiausia plėtojo monumentalųjį žanrą – vitražą, be to, miniatiūrą. Jie nesistengė perteikti erdvės, jų tapyba buvo plokščia. Pasak ~~amžininkų~~Čenino Šeninio (apie 1400 m.), Džotas pakeitė meną ''„iš graikų į lotynų“''.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 251</ref> Džoto dailės inovatyvumas buvo aiškiai suprantamas amžininkų, jis sulaukė aukščiausio pripažinimo iš viduramžių menininkų: [[Dantė]] 1316 m. „[[Dieviškoji komedija\|Dieviškosios komedijos]]“ „Skaistyklos“ dalyje pavadino jį garsiausiu laikmečio tapytoju, [[Džovanis Bokačas]] „[[Dekameronas\|Dekamerone]]“ (apie 1350 m.) priskyrė jam tikrojo ir intelektualaus meno, kuris buvo nuvertintas šimtmečiais, atgaivinimą.<ref>Richard K. Emmerson. ''Key Figures in Medieval Europe''. Routledge, − 2013, p. 255</ref> Džoto mokytojo, puikaus dailininko [[Čimabujė]]s (''Cimabue'') nuostabių spalvų freskos labiau priminė [[Bizantija\|Bizantijos]] meną. Tuo tarpu Džoto tapyboje ryškėjo naujas vaizdavimas. Jis pradėjo naudoti šviesotamsą: šešėliu atitolindamas, o šviesa priartindamas daiktus ir išgaudamas gilumą. Šviesos ir šešėlių žaismas jam padėjo išgauti ir daikto ar figūros apimtį, paveikslas tapo nebeplokščias. Džotas atrado perspektyvos dėsnius: daiktus, esančius pirmame plane, vaizdavo didesnius, o toliau esančius – mažesnius, t. y. naudojo dvimatę perspektyvą. Tačiau tai ne vieninteliai Džoto nuopelnai – perspektyva ir šviesotamsa tebuvo priemonės geriau išreikšti savo idėjas. Anksčiau už Džotą dailininkai vaizdavo figūras sustingusias, statiškas, išrikiuotas viena šalia kitos, bet neturinčias tarpusavio ryšio. Savo paveiksluose genialusis tapytojas susiejo figūras vieną su kita, sujungė jas bendru veiksmu, vykstančią dramą sustiprindamas jausmine išraiška. Džoto tapyba pasižymėjo anksčiau nežinota plačia jausmų skale, kuri varijavo nuo tylios lyrikos iki aistringo dramatizmo. Nors Džoto darbų tematika, kaip ir jo pirmtakų, buvo religinė, tačiau jo vaizduojami šventieji yra paprasti žmonės. [[Humanizmas\|Humanistinis]] dailininko paveikslų turinys palietė žmogaus [[Psichologija\|psichologijos]] gelmes ir atskleidė gyvenimo įvairiapusiškumą. Žmogus Džoto kūryboje visuomet yra centrinė figūra, o peizažas visada antraeilis, sustiprinantis vykstančią dramą. Džotas buvo pirmasis iš tapytojų [[1334]] m. paskirtas [[Florencija\|Florencijos]] katedros dirbtuvių vadovu. Pagal jo projektą pastatyta Florencijos ''[[Santa Maria del Fiore]]'' katedros varpinė – kampanilė. == Žymiausi kūriniai == eilutė 53 ⟶ 56: ==Galerija== * [http://www.wikiart.org/en/giotto Džoto kūriniai chronologine tvarka] === Arenos koplyčios freskos === <gallery> Giotto di Bondone - No. 6 Scenes from the Life of Joachim - 6. Meeting at the Golden Gate - WGA09176.jpg \| Joakimo ir Onos susitikimas prie Aukso vartų Giotto di Bondone - No. 17 Scenes from the Life of Christ - 1. Nativity - Birth of Jesus - WGA09193.jpg \| Kristaus gimimas Giotto - Scrovegni - -26- - Entry into Jerusalem2.jpg \| Kristaus įžengimas į Jeruzalę Last-judgment-scrovegni-chapel-giotto-1306.jpg\| Paskutinis teismas </gallery> === Paveikslai ant medžio === <gallery> Giotto di Bondone Kruzifix ca. 1280 Santa Maria Novella Florenz-1.jpg\| Krucifiksas ([[Santa Maria Novella]]) Giotto, 1267 Around-1337 - Maestà - Google Art Project.jpg\|„Visų Šventųjų Madona“ (apie 1310 m., [[Uficių galerija]]) Giotto - The Entombment of Mary - Google Art Project.jpg\|„Marijos palaidojimas“ (apie 1310 m., [[Berlyno paveikslų galerija]]) Giotto - Madonna and Child - Google Art Project.jpg\|„Madona ir Kūdikis“ (apie 1320 m., [[Vašingtono nacionalinė dailės galerija]]) </gallery> == Išnašos == {{Ref\|2}} == Nuorodos == * [https://www.khanacademy.org/humanities/renaissance-reformation/late-gothic-italy/florence-late-gothic/a/giotto-arena-scrovegni-chapel Džoto kūrinių analizės] (anglų k.) * [http://www.abcgallery.com/G/giotto/giotto.html Džoto di Bondonė galerija] * [http://www.compart-multimedia.com/virtuale/us/florence/giottos_bell_tower.htm Džoto ~~di Bondonė varpo bokštas~~kampanilė] [[Kategorija:Italijos tapytojai]]

Giotto di Bondone: Skirtumas tarp puslapio versijų