Vilniaus Tauras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
S +link
Eilutė 3:
 
== Istorija ==
„Vilniaus tauro“ pradžia yra XIX a. septintajame dešimtmetyje Abelio Soloveičiko ir [[Iseras Beras Volfas|Isero Bero Volfo]] [[Lukiškės|Lukiškėse]] įkurta alaus gamykla. Atsiskyrus [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]] ir [[Kauno gubernija|Kauno]] gubernijoms, gamyklą nupirko [[Vilhelmas Šopenas]]. [[1897]] m. gamyklą įsigijo Morduchas Ovsiejus Epšteinas ir sujungė ją su [[1872]] m. įkurta [[Epšteino alaus darykla]]. 1897 m. [[kovo 28]] d. Epšteinas įkūrė Vilniaus alaus darymo akcinę bendrovę '''„Šopen“'''. Pradinis bendrovės kapitalas – 350 tūkst. rublių, vėliau buvo padidintas iki 500 tūkst. rublių. Tuo metu tai buvo vienas didesnių bravorų Vakarų [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. [[1914]] m. per metus pagamindavo 300 tūkst. [[kibiras (matavimo vienetas)|kibirų]] (vienas kibiras – 12,99 litro). Bravoro alus pristatytas tarptautinėse parodose [[Čikaga|Čikagoje]] ([[1898]] m.), [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[1904]] m., apdovanotas Grand Prix ir aukso medaliu), [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] ([[1909]] m.), [[Odesa|Odesoje]] ([[1910]] m.).<ref name="poziuris">{{cite web | url=http://www.lrt.lt/media/video2014/S0001338.mp4 | title=Požiūris | date=2008-09-05 | publisher=LRT | accessdate=2014-10-17}}</ref><ref name="lrytas">{{cite web | url=http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/gamta/nuo-markuciu-kalvu-atsiveria-kitoks-vilnius.htm | title=Nuo Markučių kalvų atsiveria kitoks Vilnius | first=Arūnas | last=Dumalakas | date=2014-06-08 | accessdate=2014-10-17 | publisher=lrytas.lt}}</ref><ref name="tauras">{{cite web | url=http://www.tauroalus.lt/istorija/ | title=Istorija – Tauras | publisher=tauroalus.lt | accessdate=2014-10-17}}</ref>
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] alaus gamyba buvo nutraukta, įrenginiai demontuoti. Gamyba atkurta tik [[1921]] m. [[1935]] m. rudenį bendrovės pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais Iljos E. Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti [[Lipskio alaus ir spirito gamykla|Lipskio alaus ir spirito gamyklą]], prižadėję išmokėti kompensaciją. Tokiu būdu XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Šopeno alaus darykla liko vienintelė alaus gamybos įmonė Vilniaus mieste.<ref name="lrytas"/><ref>{{cite web | title=Ar išliks istorinis "Szopen" arba "Vilniaus Tauro" bravoras? | url=http://www.alutis.lt/news/news.php?id=1912 | publisher=alutis.lt | date=2006-01-30 | accessdate=2014-10-17}}</ref>