Gaskonė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Regionasm | Spalva = #FFD700 | Tipas = Prancūzijos istorinė provincija | Pavadinimas = Gasconha | Foto = Auch1.jpg | Šalis = Prancūzija (Naujoji Akvitanija) |...
 
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 22:
 
== Geografija ==
Gaskonė yra lygumų ir žemumų regionas, sudarantis trikampį, kurį vakaruose įrėmina [[Atlanto vandenynas]], pietuose - – [[Pirėnų kalnai]], o šiaurės rytuose - – [[Garona]]. Pietuose regionas ribojasi su [[Baskija]] ir [[Aragonas|Aragonu]], rytuose - – su [[Gijenė|Gijene]] ir [[Langedokas|Langedoku]], o šiaurėje - – su [[Sentonžas|Sentonžu]] ir [[Limuzeno vikontija|Limuzenu]].
 
== Istorija ==
Senieji regiono gyventojai buvo [[iberai]], giminingi [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] gyventojams, kuriuos romėnai vadino apibendrintu žodžiu [[akvitanai]]. Laikoma, kad lingvistiškai jie buvo artimiausi dabartiniams [[baskai|baskams]]. [[I a. pr. m. e.]] akvitanus nukariavo [[Julijus Cezaris]], ir jie įjungti į didelę [[Akvitanijos Galija|Akvitanijos provinciją]]. Po administracinių reformų [[IV a.]] pradžioje buvo sukurta mažesnė [[Novempopulanija|Novempopulanijos]] provincija, kuri iš esmės sutapo su būsimąja Gaskonija. Krašte paplito [[krikščionybė]], bet gyventojai didele dalimi išsaugojo savo vietinę kalbą.
 
[[V a.]] Novempopulaniją nusiaubė [[vandalai]], o vėliau čia apgyvendinti [[vestgotai]], kurie čia įkūrė savo [[Vestgotų karalystė|karalystę]]. [[507 ]] m. vestgotus iš regiono išstūmė [[Frankų valstybė]]. Joje Gaskonija buvo valdoma kaip [[Akvitanijos karalystė]]s dalis. Vis dėl to regionas buvo sunkiai kontroliuojamas, čia vyko maištai.
 
Jau [[VII a.]] pradžioje susiformavo [[Vaskonijos kunigaikštystė]], kuri apėmė ne tik Gaskoniją, bet ir Baskiją pietuose. Iš šios kunigaikštystės pavadinimo kilo tiek baskų, tiek gaskonų etnonimai. Nėra tiksliai žinoma, kiek tuometiniai gaskonai buvo išlaikę kultūrinį ir kalbinį bendrumą su baskais, tačiau ilgainiui skirtumai tarp abiejų etnosų tapo dideli, nes gaskonai galutinai perėjo prie vulgariosios lotynų kalbos, iš kurios susiformavo vietos tarmė. Tiesa, joje jaučiamas ir stiprus iberiškas substratas.
 
Baskai ilgainiui suformavo savo vastybę -valstybę – [[Navaros karalystė|Navaros karalystę]], o Gaskonija vis labiau buvo įtraukta į šiaurinių kaimynių orbitą: ji tapo [[Frankų imperija|Frankų imperijos]] dalimi. Tiesa, [[VIII a.]] ji patyrė musulmonų antpuolius iš pietų, o [[IX a. -]] – [[normanai|normanų]] atakas iš vakarų. Nuo [[X a.]] kunigaikštystė buvo dinastinėje unijoje su [[Akvitanijos kunigaikštystė|Akvitanija]], o [[1154 ]] m. kartu su ja perėjo [[Anglijos karalystė|Anglijos karūnai]]. Pastarosios valdymas truko iki pat XV a., kuomet Anglija pralaimėjo [[Šimtametis karas|Šimtametį karą]] ir neteko savo valdų žemyne. Gaskonė buvo prijungta prie Pancūzijos karalystės.
 
Regionas išlaikė savo kultūrinį tapatumą kaip Prancūzijos provincija. XVII a. kartu su Gijene jis sudarė atskirą generalguberniją. Po Prancūzijos revoliucijos provincija panaikinta ir regione suformuoti administraciniai departamentai.
{{Prancūzijos provincijos}}