Pizos bokštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''[[Piza|Pizos]] bokštas''' ([[Toskana|Toskanoje]], [[Italija]]) – žymiausias pakrypęs [[pastatas]] pasaulyje. Jo aukštis – 55,8 m, svoris − 14 500 tonų, nuokrypio laipsnis nuo vertikalės − iki 4 laipsnių, statybinė medžiaga − [[marmuras]], laiptelių skaičius iki varpinės − 294(296).

[[1173]] m. [[rugpjūčio 9]] d. Bonanaspradėtos PizietisPizos ėmėsi statyti Pizosbokšto bokštąstatybos – vienąvieno [[architektūra|architektūros]] šedevrų, puošiančių [[Stebuklų aikštė|Stebuklų aikštę]] (Campo dei Miracoli) – taipPizoje, patkurios irkompleksą sudarė [[katedra|katedrą]], krikštykląkrikštykla ir gyvenamąjįkapinės. Tiksliai nežinoma, kas buvo bokšto architektu, Bonaniui Piziečiui priskiriamas reikšmingas indėlis į bokšto pastatąstatybas. [[1178]] m. darbai liovėsi, nes po truputį ėmė svirti ant [[aliuvis|aliuvinio]] [[dirvožemis|dirvožemio]] pastatytas [[bokštas]]. Pirmieji trys aukštai, pastatyti vadovaujant Bonanui, pakrypo 0,5 laipsnio į [[šiaurė|šiaurę]], o aukštas, kuriame turėjo būti tarnų kambariai, nebuvo sumūrytas taip, kad per jį eitų statinio ašis. Po šimtmečio vadovaujant Džovaniui di Simonei, vėl buvo imtasi darbo. Šis [[1272]]–[[1278]] m. pastatydino dar tris aukštus. Sumūrijus trečiąjį – šeštąjį aukštus, bokštas ėmė svirti į kitą pusę – pakrypo 0,5 laipsnio į pietus.

Vėliau statybos darbus lėtino politiniaiPizos pokyčiaiir Genujos karai, kurie baigėsi mūšiu prie Melorijos. [[XIV a.]] pradžioje bokštas vis dar neturėjo viršutinės dalies, kurioje turėjo būti įrengta varpinė. Šią dalį [[1360]]–[[1370]] m. baigė Tomazas Pizanas, trečias ir paskutinis architektas, vadovavęs Pizos bokšto statybai.

Bokštas buvoyra originalios [[cilindras|cilindro]] formos, šešis jo aukštus juosia kolonados, o viršuje įrengta varpinė. Tačiau nuo tada, kai ja imta naudotis, statinys ėmė svirti dar labiau. Dėl to [[1838]] m. architektas Aleksandras dela Gerardeska įsakė atkasti pamatus, kad patikrintų jų ir [[kolona|kolonų]] stabilumą. Deja, į aplink esantį gruntą po to [[vanduo]] ėmė sunktis dar intensyviau, ir situacija pablogėjo. Atlikti tyrimai parodė, kad, jei bokštas būtų nors truputį aukštesnis, jis būtų nuvirtęs iš karto. Praėjusį šimtmetį kasinėjant pamatus aptiktos Bonano Piziečio sarkofagas. Miesto gyventojai jį palaidojo po statiniu, kurį galima vadinti paminklu garsiajam architektui. 2001 m. Pizos bokštas stabilizuotas ir laikoma, tokiu išliks bent 200 metų.