Akvitanijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = Royaume d'Aquitaine
|ilgas pavadinimas = Akvitanijos karalystė
|paprastas_pav =
Eilutė 15:
|parlamentas =
|year_start = 629
|year_end =
|year_exile_start =
|date_start =
Eilutė 42:
|valdymo_metai1 = 629-632
|valdovas1 = Charibertas II
|valdymo_metai2 =
|valdovas2 =
|atstovo_titulas =
|atstovavimo_metai1 =
Eilutė 50:
|atstovas2 =
}}
'''Akvitanijos karalystė''' ({{fr|Royaume d'Aquitaine}}) − istorinė valstybė, su pertraukomis egzistavusi VI-IX a. Atskirais laikotarpiais vadinta '''Akvitanijos kunigaikštyste'''. Didžiąją dalį istorijos valstybės teritorijos užėmė pietvakarinę Prancūziją.
Iš pradžių sudarė dalį [[merovingai|Merovingų]] [[Frankų valstybė|frankų valstybės]], VII a. II pusėje tapo nepriklausoma. Vėliau tapo viena [[Karolingų dinastija|Karolingų]] valdų. Po 843 m. formaliai priskirta [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų frankų karalystei]].
Eilutė 59:
Tikrasis Akvitanijos valstybės įkūrimas siejamas su 629 m., kuomet Merovingų karalius [[Chloteras II]] atskyrė pietines savo karalystės valdas sūnui [[Charibertas II|Charibertui]], kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi. Jo sostine tapo [[Tulūza]], bet jis taip pat valdė visą [[Gaskonė|Gaskonę]] (romėnų Trečiąją Akvitaniją). Nors šio įkurta Merovingų dinastinė linija greitai nunyko, Akvitanijoje valdę kunigaikščiai stiprino nepriklausomybę, ir kuomet Frankų valstybėje į valdžią atėjo [[Karolingai]], jų siuzereniteto nepripažino. Galutinė nepriklausomybė pasiekta valdant [[Edas (Akvitanija)|Edui Didžiajam]] (688–735). Tiesa, valstybei nuolat grasino tiek frankai iš šiaurės, tiek [[Kalifatas]] iš pietų.
768 m. nužudžius Akvitanijos kunigaikštį Vaiferį, Frankų karalius [[Karolis Didysis]] nukariavo Akvitaniją. Jos sostinė Tulūza atiduota valdyti Tulūzos grafams, ir iš jos išsivystė galinga [[Tulūzos grafystė]]. Likusi Akvitanija paversta karalyste, o jos karaliumi tapo Karolio mažametis sūnus [[Liudvikas]]. Kuomet šis 814 m. tapo Frankų imperatoriumi, Akvitanijoje paskyrė savo sūnų [[Pepinas I|Pepiną I]]. Akvitanijos karalystė išbuvo Karolingų valdų sudėtyje iki 888 m. 877 m.
Karalystės tradicijas pratęsė [[852]] m. Puatjė grafų giminės įkurta [[Akvitanijos kunigaikštystė]]. Vienas iš jos kunigaikščiu, [[Ranulfas II]] 888 m. save titulavo Akvitanijos karaliumi, tačiau po jo mirties 892 m. titulas nebenaudotas.
== Karaliai ir kunigaikščiai ==
eilutė 65 ⟶ 67:
** [[Charibertas II]] (629–632)
** [[Chilperikas]] (632)
* Vietos kunigaikščiai ({{la|Aquitaniae princeps}})
** [[Bogis]] (632–660)
** [[Feliksas (Akvitanija)]] (660–670)
| |||