Nuosaka: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 380 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
Kai kurie pataisymai
S (Atmestas 78.61.204.151 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
(Kai kurie pataisymai)
<br />Kalbėtojas panaudodamas atitinkamą veiksmažodžio nuosaką [[teiginys|teigia]] ar [[neiginys|neigia]], kad tai tikra, nurodo, kad taip nėra, bet galėtų būti ir pan.
 
Paprastai kalba turi ne visas įmanomas nuosakas. Pvz., šiuolaikinė [[anglų kalba]] turi tik tris nuosakas, kaip kad tris turi ir lietuvių kalba. Kai kurios [[Uralo kalbos|Uralo šeimos kalbos]] turi daugiau kaip dešimt nuosakų, nencų kalba – šešiolika. Manoma, kad [[indoeuropiečių prokalbė]] turėjo keturias nuosakas (jas turėjo konservatyvios [[indoeuropiečių kalbos]] – [[Avesta|Avestos]] iranėnų kalba, senoji graikų kalba, [[sanskritas]]).
 
Ne visos nuosakos yra aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Skirtingose kalbose skirstymas į nuosakas yra skirtingas, kartais jų skirtumai yra gana neryškūs.
 
== Nuosakos lietuvių kalboje ==
[[lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] yra trysketurios nuosakos:
* '''Tiesioginė'''
* '''Tariamoji'''
* '''Liepiamoji''' (kartais yra išskiriama '''geidžiamoji''' nuosaka).
* '''Netiesioginė'''
* Kartais yra išskiriama '''geidžiamoji''' nuosaka.
 
=== Tiesioginė nuosaka ===
Tiesioginė nuosaka konstatuoja, kad veiksmas vyksta ('dainuoja'), vyko ('dainavo'), vykdavo ('dainuodavo') ar vyks ('dainuos'). Išreiškiama veiksmažodžio formomis.
 
Turi:
Šia nuosaka galime išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan.
*Keturis vientisinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį).
*Tris pradėtinius laikus (būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): buvo bedainuojąs, būdavo bedainuojąs, bus bedainuojąs.
*Keturis atliktinius laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį): yra dainavęs, buvo dainavęs, būdavo dainavęs, bus dainavęs.
 
Šia nuosaka galimegalima išreikšti valią, raginimą, pageidavimą, įsakymą, įsitikinimą, veiksmą ir pan.
 
=== Tariamoji nuosaka ===
* Liepimas: ''Žiūrėk, '''kad''' iš namų kojos '''nekeltum'''!''
* Pageidavimas: ''Vien tik vėtrų prašau, kad '''užkauktų''' smarkiau.''
 
Turi tris laikus:
 
*Vientisinį: dainuočiau, dainuotų, dainuotume, dainuotumėte.
*Pradėtinį: būtum bedainuojąs, būtumėte bedainuoją ir t. t.
*Atliktinį: butum dainavęs, butumėte dainavę ir t. t.
 
=== Liepiamoji nuosaka ===
Ji yra darinys iš bendraties, reiškia kalbančiojo liepimą, įsakymą, prašymą, pageidavimą, raginimą veikti.
 
Nėra [[vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens, kadangi neprireikė turėti veiksmažodžio formą išreikšti įsakymą sau. Trečiasis asmuo kartais vadinamas ''geidžiamąja'' nuosaka (pvz., ''tebūnie'' [http://ualgiman.dtiltas.lt/liepiamoji_geidziamoji_nuosaka.html]).
 
Turi tris laikus:
 
*Vientisinį: dainuok, tedainuojie / tedainuoja, dainuokime, dainuokite.
*Pradėtinį: būk bedainuojąs, būkite bedainuoją ir t. t.
*Atliktinį: būk dainavęs, būkite dainavę ir t. t.
 
=== Netiesioginė nuosaka ===
 
Netiesioginę nuosaką (kartais vadinamą ir „dalyvių kalba“) sudaro veikiamosios rūšies dalyvių formos: '''dainuojąs, dainavęs, dainuodavęs, dainuosiąs'''. Turi visus tiesioginės nuosakos laikus (įskaitant sudėtinius), tačiau tokiu atveju veiksmažodžiai yra kaitomi ne asmenimis, o giminėmis ir skaičiais.
 
Netiesiogine nuosaka perpasakojami dalykai, kurių kalbėtojas nėra patyręs tiesiogiai arba kuriais jis abejoja: ''Čia kažkada stovėjusi tvirtovė''. Ši nuosaka taip pat būdinga literatūriniam stiliui, ypač liaudies pasakoms.
 
=== Nuosakų pavaduojamas vartojimas ===
1 146

pakeitimai