Beneficija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
* 1) [[Roma|Romos]] civilinėje teisėje - įvairios privilegijos, lengvatos.
* 2) Ankstyvaisiais viduramžiais - sąlyginis ir laikinas atlyginimas (daugiausia žemės valda) už karo arba administracinę tarnybą. [[VII amžius|VII]] amžiaus pradžioje [[Frankų valstybė|Frankų valstybėje]] po [[Karlas Martelis|Karlo Martelio]] beneficinės reformos žemė buvo duodama (dažniausiai už karinę tarnybą) iki gyvos galvos. Beneficija buvo skiriama kartu su joje gyvenenčiais valstiečiais, kurie vis labiau priklausė nuo feodalo. Išsivysčius feodaliniams santykiams, beneficija tapo paveldima feodalo žemės nuosavybe (lenu, [[Feodas|feodu]]) ir sudarė feodalinės hierarchijos ekonomikos pagrindą. [[XIV amžius|XIV]] amžiaus pabaigoje didieji [[Lietuva|Lietuvos]] [[Kunigaikštis|kunigaikščiai]] ėmė dalyti žemes. Atsiradus beneficijai, bajorai suskilo į privilegijuotuosius (šlėkštas) ir neprivilegijuotuosius (negavusius benefecijos), atsirado sąlyginis žemės valdymas. [[XV amžius|XV]] amžiuje LDK benficijų skaičius ir dydis sparčiai didėjo, dydžiu jos pralenkė tėvonijas.
* 3) Pelningos tarnybos, kurias dvasininkams teikdavo katalikų bažnyčia. [[LDK]] bažnytinės beneficijos buvo teikiamos nuo XIV amžiaus pabaigos. Tridento bažnyčios surinkimas ([[1545]]-[[1563]]) benficijas apribojo. Lietuvoje beneficijų karpymas nusitęsė iki [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus.