Amerikos Samoa: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 43:
== Istorija ==
{{main|Samoa istorija}}
Pirmieji žmonės salose apsigyveno vėliausiai [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|1000 pr. m. e.]], o europiečių keliautojai jas pasiekė [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje. Pirmasis vakarietis, pasiekęs Samoa, buvo olandas [[Jacob Roggeveen|Jakobas Rogevenas]], čia lankęsis [[1722]] m. Vėliau ([[1768]] m.) pro salyną keliavo prancūzas [[Louis-Antoine de Bougainville|Luisas Antuanas de Bugenvilis]]. Ryšiai su vietos gyventojais ženklesni užmegzti XIX a., kuomet čia pradėjo veikti krikščioniškos misijos. Samojiečiai nuožmiai priešinosi kolonizacijai ir susikūrė „laukinių“ įvaizdį. XIX a. pab. Pago Pago krantinė tapo svarbia laivų krovos, atsargų papildymo baze. 1899 m. vokiečių karo laivas užėmė vieną Samoa kaimą ir apgadino JAV nuosavybę. Dėl to kilo karinis konfliktas, bet praūžęs taifūnas sunaikino abiejų šalių laivus.
Po šio konflikto JAV ir Vokietija pasidalino salyną į dvi dalis: [[Vokietijos Samoa]] vakaruose ir Amerikos Samoa rytuose. Amerikiečiams užėmus savo dalį, Pago Pago krantinė išplėsta į karinio laivyno bazę. 1900–1923 m. visų salų vadai buvo priversti pripažinti paklusnumą JAV valdžiai. 1918 m. gripo pandemijos metu Amerikos Samoa paskelbta karantino zona, todėl čia nebūna mirčių nuo gripo (tuo tarpu [[Vakarų Samoa]] gripu užsikrėtė 90 % gyventojų).
1925 m. amerikiečiai aneksavo [[Sveino sala|Sveino salą]] ir prijungė ją prie Amerikos Samoa (į salą pretenzijas reiškė britai). II pasaulinio karo metais Pago Pago buvo svarbi amerikiečių karinė bazė, į karą buvo įtraukti visi Amerikos Samoa vyrai, salose laikėsi gausus JAV karių personalas. Nuo to laiko samojiečiai patiria didelę JAV kultūrinę įtaką, o karinė bazė Tutuiloje nulėmė tai, kad didelė dalis samojiečių užsirašo į JAV kariuomenę.
Seniau dar vadinta '''''Rytų Samoa'''''.
| |||