Stanislovas Kiška IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Per religines kovas kartais griebdavosi kraštutinių priemonių, dėl to kildavo vietos gyventojų pasipiktinimas. [[1620]] m. [[liepos 21]] d., grįždamas iš vizitacijos [[Ariogala|Ariogaloje]], su tarnais puolė Sebastijono Kenstaro našlės pastatytą evangelikų reformatų bažnyčią [[Geluva|Geluvoje]]. Jo sukurstyta minia sudegino bažnyčią, primušė atskubėjusius gesinti gaisro bajorės K. Kenstartienės dvariškius, nusiaubė pamokslininko ir mokytojo namus, sumušė pastarojo žmoną. Be to, vyskupas nusiėmė varpus, pasiėmė klebonijos ir mokyklos turtą ir išsivežė. Gėluviškiai iškėlė vyskupui bylą. Kelerius metus vyko teismo procesas. Vilniaus vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] įsakė katalikams, kad šie netrukdytų melstis, o vyskupui S. Kiškai atsiprašyti savininkės, sumokėti 3000 auksinių, grąžinti varpus, leisti atstatyti bažnyčią ir nubausti užpuolikus.

 

{{start box}}

| title = [[Vaizdas:BishopCoA PioM.svg|left|30px]] [[Žemaičių vyskupas]]

|years=[[1618]]–[[1626]]

{{end box}}

 

{{Žemaičių vyskupai}}

 

== Šaltiniai ==