|
Pagal amortizaciją išskiriami: visiškos amortizacijos kalnų dviračiai ({{en|Full Suspension}}); standžios galinės pakabos ({{en|Hardtail}}); kalnų dviračiai be amortizuojančios šakės ({{en|full rigid}}). Reikalui esant galima kalnų dviratį pritaikyti reguliariam važinėjimui į darbą (naudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų), arba užmiesčio turizmui, nes kalnų dviratis yra ypač patvarus ir miestuose, kur prasti keliai, šaligatviai, bei daug bordiūrų, toks dviračio tipas pats tinkamiausias. Bet klaida būtų ruošti kalnų dviratį greičio lenktynėms plentu arba ruoštis juo į turistinę kelionę. Sėdėsena ant kalnų dviračio yra sportinė, t. y., kūnas gana stipriai pasviręs į priekį ir nemažai krūvio tenka rankoms. Važiuoti tokiu dviračiu ilgas keliones nepatogu, nes greičiau nei naudojant turistinį dviratį pavargsta rankos ir nugara.
'''Išskiriama keletas kalnų dviračių grupių:'''
==== Trialo dviračiai ({{en|[[:en:Bike trials|Trial]]}}) ====
Užsiimantys šiuo stiliumi dviratininkai turi mokėti atlikti tam tikrus veiksmus dviračiu, kaip pašokimas (į viršų, į šoną, ant kliūties), pusiausvyros laikymas stovint vietoje, stovėjimas ir šokinėjimas ant vieno rato, stačių ir aukštų kliūčių įveikimas ir daugybė kitų sudėtingų elementų. Visa tai kompleksiškai naudojama per varžybas, kai sportininkas turi įveikti trasą, sudarytą iš sekcijų su kliūtimis. Jos būna natūralios ir dirbtinės: akmenys, rąstai, dėžės, krovinių padėklai, ritės, betono blokai ir t. t. Reikia stengtis kuo mažiau kartų liesti žemę bet kuo, išskyrus patį dviratį. Už kliūčių ar žemės lietimą skiriami baudos taškai. Dalyvis, įveikęs visą trasą ir surinkęs mažiausiai taškų, skelbiamas nugalėtoju.
Kaip atskira [[sportas|sporto]] šaka dviračių trialas išsivystė XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje. Ši sporto šaka atsirado mototrialininkams (mototrialas – tai tas pat, tik su [[motociklas|motociklu]]) pasiūlius vaikams mokintis trialo ir treniruotis dviračiais. Vėliau dviračių trialas daliai žmonių pasirodė įdomesnis ir jie atsiskyrė.
Trialo dviračiai skirstomi: STOCK ir MOD. STOCK būna kietu rėmu ir šake, tvirtais plačiais 26“ dydžio ratais (galinio rato plotis siekia iki 3“). Slėgis jų padangose žemas, turi vieną varančiają žvaigždutę, itin efektyvius stabdžius (hidraulinius). MOD – ratai 20“ dydžio, priekinė žvaigždė apsaugota. Pavarų trialo dviračiuose nėra, dažnai nėra net balnelio, nes dviratininkai paprastai stovi ant pedalų ir balnelis tik trukdo. Kartais naudojami trumpi pedalų švaistikliai.
[[Vaizdas:Mountainbike.jpg|thumb|left|pilnos amortizacijos XC dviratis]]
==== ({{en|Cross Country - XC}}) ====
XC dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove. Šiuo metu populiariausi XC dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau vis daugiau mėgėjų ir sportininkų renkasi pilnos amortizacijos XC dviratį ({{en|Full Suspension}}). Geras šiuolaikinis XC dviratis sveria 9-12 kg.
XC varžybų kilometražas gali svyruoti nuo 10 iki 120 km. Išskiriamos dvi pagrindinės XC varžybų atšakos:
* XCO ({{en|XC - Olympic}}) – varžybos vyksta ratais, kurių ilgis 5-9 km, varžybų trukmė – 90-12 0min. Varžybų metų įveikiamos stačios nuokalnės bei įkalnės, taip pat kitos sudėtingai pravažiuojamos kliūtys bei vietovės.
* Maratonas – trasa ne tokia sudėtinga kaip XCO varžybose, tačiau maratono distancija siekia 60-120 km
==== Laisvasis stilius ({{en|[[:en:Freeride|Freeride]] - FR}}) ====
Gan neseniai išsivysčiusi ir pripažinimą dviračių sporte įgijusi grupė. Dviračiai dažniausiai yra pilnos amortizacijos, pritaikyti važiavimui itin raižyta vietove, miško kalniukais, bet jie nėra tinkami kroso lenktynėms, turizmui, kadangi yra sunkūs ir dėl didelės eigos amortizatorių sugeria daug mynimo jėgos. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, šis stilius neturi jokių apribojimų – naudojant šiuos dviračius, šokinėjama nuo skardžių, dideliais greičiais šokinėjama į tolį, šuolių metu gali būti atliekami triukai. Šiuo metu jau yra gana gerų dviračių, skirtų laisvajam stiliui.
==== Greitasis nusileidimas ({{en|[[:en:Downhill cycling|Downhill]] - DH}}) ====
Šio stiliaus dviratininkai stengiasi kaip įmanoma greičiau nusileisti nuo kalno. Nusileidimas vyksta atskirais startais. Nusileidimo vietos dažnai būna miškingose, kalnuotose vietovėse, taip pat slidinėjimo trasose. Nusileidimas trunka 1 – 10 minučių. Į kalną šio stiliaus dviratininkas užsiropščia keltuvais, nes dviratis dėl didelio svorio ir amortizacijos visiškai nepritaikytas važiuoti įkalnėn. Šių dviračių rėmas tvirtas bei dalys sunkios, pritaikytos didelėms apkrovoms, todėl visas dviratis sunkus.
Pirmosios greitojo nusileidimo varžybos įvyko 1976 m. lapkričio 21 d. JAV, Kalifornijos valstijoje, Fairfax dviračių parke{{faktas}}. Laimėtojas – vienintelis finišavęs Alan Bonds.
Pirmasis [[:en:Union Cycliste Internationale|UCI]] DH čempionatas įvyko 1990 m. Kolorado valstijoje, Durango dviračių parke.
[[Vaizdas:Dirtbike on sylt.jpg|thumb|right|DirtJump dviratis]]
==== Gatvių ir tramplinų dviračiai ({{en|Street, [[:en:Dirt jumping|DirtJump]]}}) ====
Šie dviračiai skirti triukams atlikti – panašiai, kaip BMX, tad ir jų sandara nelabai skiriasi. Išskirtinis bruožas – žemas rėmas ir minimaliai nuleistas balnas, taip pat skiriasi didesniu ratų skersmeniu (24/26“) ir aukštesne priekine šake. Šakė gali būti tiek amortizuojanti tiek neamortizuojanti. Dažnai tokio tipo dviračiai turi tik galinius stabdžius arba visai jų neturi.
[[Vaizdas:Reiserad-beladen.jpg|thumb|left|Turistinis dviratis]]
| 