18:40, 7 kovo 2015 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 276 keitimai S Šalinamas Link GA šablonas. ← Prieš tai darytas keitimas		12:25, 17 liepos 2016 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 165 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: \| Sąrašas ='''Okeanijos kultūriniai regionai'''<br>[[Melanezija]], [[Mikronezija]], [[Polinezija]] }} '''Polinezija''' – salų grupė, priklausanti ~~Okeanijai~~[[Okeanija]]i, [[Ramusis vandenynas\|Ramiojo vandenyno]] centre. Pavadinimą 1831 m. pasiūlė prancūzų jūrininkas [[Jules Dumont d'Urville,\|Žiulis Diumonas d’Urvilis]]. Šis žodis ~~jis~~graikiškai reiškia „daug salų“. == Politiniai vienetai == Eilutė 42: == Geografija == Salos daugiausiai yra vulkaninės ir koralinės kilmės. Visos jos išsidėsčiusios trikampyje tarp [[Havajai\|Havajų]] (šiaurėje), [[Naujoji Zelandija\|Naujosios Zelandijos]] (pietuose) ir [[Velykų sala\|Velykų salos]] (rytuose). == Istorija == {{Polinezijos istorija}} Polinezija - – vienas vėliausiai apgyvendintų pasaulio regionų, ir apgyvendinimas čia prasidėjo tik III mūsų eros amžiuje. Daugybė salų regione vis dar yra negyvenamos. Apgyvendinimas vyko ~~III-XII~~III–XII a. [[Austronezijiečių migracijos]] paskutiniosios bangos metu. Tuo metu [[polineziečiai]] iš [[Fidžis\|Fidžio]] migravo į [[Bendrijos salos\|Bendrijos salas]], iš kurių sklido visomis kryptimis po visą Ramujį vandenyną. Labiausiai nutolusios teritorijos - – [[Naujoji Zelandija]], [[Velykų sala]] buvo apgyvendintos tik II tūkstantmečio pradžioje. Atskirose salose polineziečiai išvystė labai savitas visuomenės struktūras ir archeologines kultūras. Tarp jų garsios yra polinezietiškos piramidės, Velykų salos skulptūros ([[moai]]), monumentalūs vartai ir statiniai. Nuo XVI a. Polineziją pradėjo tyrinėti vakariečiai, - – pirmiausia [[ispanai]], vėliau [[britai]], [[prancūzai]]. Iki XIX a. buvo atrasta didžiuma Polinezijos salų. Vakariečiai šios teritorijos nekolonizavo iki pat XIX a. pabaigos. Vienintelė kolonizuojama vieta buvo [[Naujoji Zelandija]], kurią britai padarė savo kolonija. XIX a. Polinezijoje atsirado pirmieji valstybiniai dariniai, tarp kurių paminėtinos [[Tongos karalystė]], [[Havajų karalystė]], [[Rongatongos karalystė]] ir kt. Jos įkūrė vietines dinastijas. XIX a. pabaigoje prasidėjo skubios Polinezijos regiono dalybos tarp kolonijinių imperijų. Šiose dalybose dalyvavo [[Britų imperija]], [[Prancūzijos kolonijinė imperija\|Prancūzija]] ir [[JAV]]. XIX a. pabaigoje susiformavo šios kolonijinės teritorijos: [[Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos]] (pietvakarinė Polinezija), [[Prancūzijos Polinezija]] (pietrytinė Polinezija) ir [[JAV salų teritorijos]] (daugiausia šiaurinė Polinezija kartu su [[Havajai]]s). [[Samoa salynas]] buvo padalintas tarp Vokietijos ir JAV, taip suformuojant [[Amerikos Samoa]] ir [[Vokietijos Samoa]] (1914 m. ši vienintelė Vokietijos valda Polinezijoje perėjo Naujosios Zelandijos administracijai). Po II pasaulinio karo [[Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos]] buvo palaipsniui išskaidytos į atskirus politinius vienetus, kurių didžiuma iškovojo nepriklausomybę. Tai buvo [[Tonga]], [[Kuko salos]], [[Tokelau]], [[Tuvalu]], [[Niuė]], [[Kiribatis]]. Kai kurios teritorijos buvo prijungtos prie [[Naujoji Zelandija\|Naujosios Zelandijos]]. Vienintelė išlikusi britų kolonija Polinezijoje yra [[Pitkerno salos]]. [[JAV]] vieną iš kolonijinių teritorijų, - – [[Havajai\|Havajus]], - – pavertė savo [[JAV valstijos\|valstija]]. Kitos jai priklausančios teritorijos Polinezijoje yra traktuojamos kaip [[JAV teritorijos]]. Prancūzijos Polinezija išlaikė kolonijinį statusą iki dabar. Šis politinis darinys yra traktuojamas kaip [[Prancūzijos užjūrio departamentas\|Prancūzijos užjūrio departamentai]].

Polinezija: Skirtumas tarp puslapio versijų