Realizmas (menas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
XIX a. viduryje realistiniam [[Romanas|romanui]], kaip epinės literatūros žanrui, atėjo [[aukso amžius]]. Didelės apimties, gana laisvos sandaros, dažniausiai prozinis [[kūrinys]] to meto rašytojui atvėrė neregėtas galimybes – joks [[poetas]] ar [[dramaturgas]] iki tol negalėjo sau leisti trijuose puslapiuose smulkmeniškai aprašinėti [[visuomenė]]s papročių ar veikėjo išvaizdos.
Realistinį romaną, XIX a. viduryje tapusį populiariausiu žanru visoje Europoje, imta vadinti „mokomąja knyga“, kuri priartina skaitytoją prie tiesos. Žymiausi atstovai buvo: [[Onorė de Balzakas]], [[Gustavas Floberas]], [[Čarlzas Dikensas]], [[Markas Tvenas]], [[Levas Tolstojus]], [[Nikolajus Gogolis]], [[Fiodoras Dostojevskis]], [[Stendalis]], [[
== Dailė ==
Realizmu dailėje vadinamas tikslus objekto vaizdavimas taip, kaip objektą mato dailininko akis. Realistinės dailės tradicija Vakarų dailėje atsekama nuo antikos laikų. [[XVII a. olandų tapyba]] ir [[karavadžizmas|karavadžistų]] dailė yra artimos šiuolaikiniam realistinės dailės supratimui. Realistinė dailės srovė pradėjo vystytis XIX a. viduryje. Prancūzas [[Gustavas Kurbė]] (1819−1877) laikomas pirmuoju išties realistiniu tapytoju. XIX a. realistai atsisakė [[akademizmas|akademinio]] meno bruožų: idealizuotų figūrų, teatrališkų pozų vaizdavimo, antikinių ir literatūrinių siužetų, sekimo senovės didžiaisiais dailininkais. Kartu realistams buvo svetimas [[romantizmas|romantikų]] žmogaus dvasios jėgos, aistrų proveržių vaizdavimas, dramatiškų spalvų naudojimas, gamtos vaizdų romantizavimas. Realistai atsigręžė į kasdienę buitį, portretinį žanrą, grynąjį peizažą. Jų tikslas buvo tiksliai vaizduoti realų, o ne idealizuotą, menininko vaizduotės pagražintą pasaulį. Atskira realizmo šaka − [[socialinis realizmas]], kurio kūriniais, dažniausiai vaizduojant darbininkų ir žemųjų socialinių sluoksnių gyventojus, pabrėžiamos socialinės nelygybės, atskirties, išnaudojimo temos.
XIX a. realistams Prancūzijoje atstovavo [[Gustavas Kurbė]], [[Kamilis Koro]] ir [[Barbizono mokykla|Barbizono mokyklos]] tapytojai, bruožų yra [[Eduaras Manė|E. Manė]] ir [[Onorė Domjė|O. Domjė]] kūryboje. Rusijoje realistinės krypties dailininkai vienijosi į [[peredvižnikai|peredvižnikų]] draugiją, kuriai priklausė [[Ilja Repinas]], [[Ivanas Šiškinas]], [[Ivanas Kramskojus]], [[Vasilijus Perovas]] ir kiti. JAV kūrė realistai [[Vinslou Homeras]] ir [[Tomas Ikinsas]]. Realistinės dailės tradicijos išliko gyvos XX a. dailėje: realistine maniera kūrė [[Edvardas Hoperis]] (JAV), [[Liusjenas Froidas]] ([[Anglija]]), [[Endriu Vajetas]] ([[JAV]]). Realizmui priskiriamas oficialus, dažniausiai politinės propagandos [[SSSR]] [[socialistinis realizmas]]. XX a. antroje pusėje atsirado fotografinio tikslumo realizmo srovė [[fotorealizmas]] (ar superrealizmas, hiperrealizmas).
== Galerija ==
Kai kurie XIX a. realistinės tapybos pavyzdžiai:
<gallery>
Gustave Courbet - The Studio of the Painter - WGA05465.jpg| „Dailininko studija“, aut. [[Gustavas Kurbė]]
Jean-François Millet - Gleaners - Google Art Project.jpg| „Varpų rinkėjos“, aut. [[Žanas Fransua Milė]]
Vasily Perov - Последний кабак у заставы - Google Art Project.jpg| „Paskutinė užeiga prie miesto vartų“, aut. [[Vasilijus Perovas]]
Ivan Shishkin - Рожь - Google Art Project.jpg| „Kviečių laukas“, aut. [[Ivanas Šiškinas]]
</gallery>
{{menas-stub}}
| |||