|
'''Naudininkas''' ({{grc|ἡ δοτικὴ πτῶσις}}, {{la|casus dativus}}) – vienas iš netiesioginių [[linksnis|linksnių]], atsakantis į klausimą ''kam?'' Vartojamas su [[veiksmažodis|veiksmažodžiais]], reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo [[lotynų kalba|lotyniškas]] linksnio pavadinimas ''dativus'' 'duodamasis'. Naudininkas dažnai nurodo subjektą, kuris patiria kokią nors būklę, pvz., liet. ''{{lt|man skauda'', ''man patinka''}}, [[anglų kalba{{enm|vidurine anglų kalba]] ''me thinks'', ''me likes''}}. Kartais naudininkas gali reikšti subjektą (veikėją), pvz., ''Jam reikės važiuoti''. Nors čia [[veiksnys|veiksniu]] naudininkas nelaikomas, tačiau šiuo atveju savo reikšme tapatus pasakymui ''Jis turės važiuoti''. Kai kuriose kalbose naudininkas su tam tikrais [[prielinksnis|prielinksniais]] atlieka [[vietininkas|vietininko]] paskirtį, pvz., [[vokiečių kalba|vokiškai]] ''im Deutschland'' 'Vokietijoje'. Naudininkas turėtas jau [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], būdingas [[baltų kalbos|baltų]], beveik visoms [[slavų kalbos|slavų]], senajai [[senoji graikų kalba|senajai graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] ir [[islandų kalba|islandų]] kalboms, [[sanskritas|sanskritui]]. [[Uralo prokalbė|Uralo prokalbei]] nebuvo būdingas, iš jų kilusiose kai kuriose [[finougrų kalbos|finougrų]] ir [[samodų kalbos]]e susidarė vėliau.
[[Lietuvių kalba|Lietuvių bendrinėje kalboje]] su prielinksniais nevartojamas, išlikęs tik sustabarėjusiuose posakiuose (pvz., ''po senovei'', ''iki šiolei''). Tačiau rytų [[Lietuva|Lietuvos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose su naudininku ėjo prielinksniai ''prie, iki, ligi'' (pvz., ''prieg (iki, ligi) namui''; ''iki vakarui''). Bendrinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]] kai kurie prielinksniai su naudininku pasitelkiami ir šiomis dienomis.
{{kalba-stub}}
|
