Vasilijus Perovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vasilijus Perovas''' ({{ru|Васи́лий Григо́рьевич Перо́в}}, [[18331834]]–[[1882]] m.) – vienas žymiausių XIX a. [[Rusija|Rusijos]] tapytojų, geriausiai žinomas rusų buities vaizdais. Taip pat kūrė portretus, religinius ir istorinius paveikslus.

Vasilijus Perovas gimė 1833 m. sausio 2 d. [[Tobolskas|Tobolske]] (1833 m. gruodžio 21 d. pagal tų laikų Rusijos kalendorių). Jo tėvas buvo baronas Grigorijus Krideneris. V. Perovas buvo nesantuokinis sūnus ir nors tėvai iškart po jo gimimo susituokė, jis neturėjo pilnaverčio šeimos vaiko teisių ir negalėjo naudotis tėvo pavarde. Jam buvo duota krikštatėvio pavardė. Kitais metas tėvas gavo siuntimą į [[Archangelskas|Archangelską]], kur buvo paskirtas prokuroru. Po dviejų metų jis išėjo į atsargą ir persikėlė į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], dar po dviejų metų − į [[Samara|Samaros]] guberniją pas giminaičius. V. Perovas mokėsi A. Stupino dailės mokykloje [[Arzamasas|Arzamase]], sukūrė pirmą savarankišką kūrinį „Nukryžiavimas“. 1853 m. jis įstojo į [[Maskva|Maskvos]] dailės mokyklą. Mokslų metu jis buvo ne vieną kartą apdovanotas medaliais už pasiekimus, jo kūriniai eksponuoti Maskvoje ir Sankt Peterburge. Jis pradėtas nuo jaunų dienų būti vertinamas [[Pavelas Fedotovas|P. Fedotovo]] realistinės [[buitinis žanras|žanrinės]] tapybos tęsėju. 1862 m. laimėjęs aukso medalį, su valstybės rėmimu V. Perovas lankėsi Vokietijoje ir po to apie pusantrų metų praleido Paryžiuje.

1864 m. V. Perovas grįžo iš užsienio į Rusiją, apsistojo Maskvoje. 1865−1871 m. jis intensyviai dirbo [[buitinis žanras|buities]] žanre. Šie paveikslai jam buvo sėkmingi, 1866 m. dailininkas priimtas į akademikus. 1870 m. tapo profesoriumi, 1871 m. pradėjo dėstyti Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje ir maždaug tuo metu prisijungė prie „[[Peredvižnikai|peredvižnikų]]“, pradėjo tapyti daugiau portretų. Kuo toliau, tuo labiau dailininką masino vis didesnio masto drobės: religiniai ir istoriniai paveikslai. Šios vėlyvosios dailininko didelės kompozicijos laikomos mažiau vykusiomis nei jo žanriniai paveikslai ir portretai. Pačioje gyvenimo pabaigoje dailininkas pradėjo užsiimti [[literatūra]], publikavo žurnaluose keletą apsakymų, atsiminimus. Vasilijus Perovas mirė 1882 m. birželio 10 d. Kuzminkų kaime netoli Maskvos (1882 m. gegužės 29 d. pagal tų laikų Rusijos kalendorių). Palaidotas Donskojaus vienuolyne Maskvoje. Jo geriausiais kūriniais laikomi paveikslai iš 1865−1871 m. laikotarpio.