Anglo-normanų literatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Normanų kalba]] į Angliją pateko kartu su [[Vilhelmas Užkariautojas|Vilhelmu Užkariautoju]]. Po normanų užkariavimo normanų kalba tapo Anglijos didikų kalba. Visą [[XII amžius|XII amžių]] anglo-normanų dialektas (normanų kalbos, naudotos Anglijoje variantas) kartu su [[lotynų kalba]] buvo literatūrinė Anglijos kalba ir buvo naudojama dvare iki [[XIV amžius|XIV amžiaus]]. Tik nuo [[Henrikas VII|Henriko VII-ojo]] valdymo [[anglų kalba]] tapo gimtąja Anglijos karalių kalba. Anglo-normanų kalba keitėsi ir ėmė skirtis nuo senosios normanų kalbos, kuria buvo kalbama Normandijoje. Prancūzų kalbos anglo-normanų dialektas egzistavo iki XV a. pradžios, tačiau jo nuosmūkis prasidėjo dar XIV a. septintajame dešimtmetyje, kai šis dialektas nustotas naudoti teismuose. [[1363]] m. kancleris [[Parlamentas|parlamento]] posėdį pradėjo anglų kalba sakoma kalba. Prancūzų kalbos prestižas išliko aukštas. [[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] metu prancūzų kalbos mokytąsi vis mažiau, o anglo – normanų literatūra išnyko, nors prancūzų kalba išliko klasikine teismų kalba iki [[XVII amžius|XVII amžiaus]]. Ji tebėra [[oficiali kalba]] Čenelio salose (''Channel Islands''), nors anglų kalba ten tapo dominuojančia nuo [[1901]] m.