}}
[[Vaizdas:Karo muziejus. 2007-04-06.jpg|240px|thumb|Vytauto Didžiojo karo muziejus, svarbiausias architekto kūrinys]]
[[Vaizdas:Kaunas Medical Academy.jpg|240px|left|thumb|Vl. Dubeneckio suprojektuotas LSMU Medicinos akademijos pastatas]]
'''Vladimiras Dubeneckis''' ([[1888]] m. [[rugsėjo 6]] d. [[Zmejinogorskas]], [[Altajaus kraštas]], [[Rusija]] – [[1932]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Karaliaučius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas.
== Biografija ==
Gimė lietuvio tremtinio šeimoje. [[1906]]–[[1914]] m. studijavo architektūrą [[Peterburgas|Peterburgo]] dailės akademijoje, pas L. Benua. Vėliau joje ir dirbo. [[1917]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
[[1919]] m. su žmona [[Olga Dubeneckienė|Olga]] atvyko į [[Lietuva|Lietuvą]], apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], tais pačiais metais persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Pirmaisiais gyvenimo Kaune metais tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, [[1920]]–[[1923]] m. – [[Amerikos lietuvių (Amlito)akcinė akcinėjebendrovė|Amerikos bendrovėjelietuvių akcinės bendrovės]] („Amlito“) statybos skyriuose.
Vienas [[Lietuvių meno draugija|Lietuvių meno draugijos]] steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos, Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos steigėjų, [[1925]]–[[1932]] m. Architektūros sekcijos pirmininkas. Rūpinosi architektūros paminklų apsauga, Valstybės archeologijos komisijos narys. [[1927]]–[[1929]] m. profesoriavo, dėstė kompoziciją ir perspektyvą Meno mokykloje. [[1930]]–[[1931]] m. dėstė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]].<ref>Vladimiras Dubeneckis. Vilnius 1988.</ref>
== Architektas ==
Reikšmingiausi jo projektuoti pastatai: [[Kauno meno mokykla]] ([[1922]]–[[1923]] m.), [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] rūmų Kaune rekonstrukcija ([[1923]]–[[1925]] m.), kino teatras „Metropoliten“ (dabartinis [[Kauno dramos teatras]]; [[1928]]–[[1929]] m.), [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kultūros muziejus (1930 m.), [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ([[1934]] m.) ir kt. Kai kuriuose pastatuose (viešbučio „Lietuva“ interjeras, 1925 m., gyvenamojo namo „Ragutis“ fasadų dekoras, abu Kaune) naudojo lietuvių liaudies dailės motyvus.
Vėlesniuose projektuose (VDU Medicinos fakulteto rūmai, [[1931]]–[[1933]] m., [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai]], su architektais [[Karolis Reisonas|K. Reisonu]] ir [[Kastytis Krikščiukaitis|K. Krikščiukaičiu]], [[1931]]–[[1936]] m.) susipynę klasikos ir moderniosios architektūros bruožai.<ref>{{VLE|V|166|[[Jolita Kančienė]]|Vladimiras Dubeneckis}}</ref>
== Dailininkas ==
V. Dubeneckis sukūrė dekoracijas spektakliams:
* [[Vincas Krėvė-Mickevičius]]. „Skirgaila“ (1924 m.)
* [[Šarlis Guno]]. „Romeo ir Džuljeta“ (1925 m.)
* [[Žakas Ofenbachas]]. „Hofmano pasakos“ (1925 m.)
* [[Richardas Vagneris]]. „Lohengrinas“ ([[1926]] m.)
* [[Moljeras]]. „Tartiufas“ (1927 m.) ir kt.
Sukūrė [[grafika|grafikos]] darbų, lietuvių liaudies kostiumų eskizų, parašė straipsnių [[architektūra|architektūros]] klausimais.
|