T limfocitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:t cell.png|right|thumb| Limfocitas [[eritrocitas|eritrocitų]] fone]]
'''T limfocitai''', arba '''T ląstelės''' – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei, viena iš [[limfocitas|limfocitų]] populiacijų (dar yra [[B limfocitai]], ir [[NK ląstelė]]s). Sudaro 70 % visų limfocitų. Šios ląstelių grupės pavadinimas kilęs nuo [[užkrūčio liauka|užkrūčio liaukos]] ({{en|thymus}}), kurioje vyksta jų brendimas. T limfocitai yra 7-12 μm skersmens, nefagocituojančios ląstelės, turinčios didžiulį [[ląstelės branduolys|branduolį]], užimantį beveik visą [[citoplazma|citoplazmą]]. T limfocitai organizme lemia ląstelinį [[imunitetas|imunitetą]] t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs imuniteto reguliacijai.
[[Vaizdas:t cell.png|right|thumb| Limfocitas [[eritrocitas|eritrocitų]] fone]]
 
== T limfocitų žymenysŽymenys ==
Skirtingų limfocitų populiacijų sandara yra vienoda, todėl limfocitai į grupes skirstomi pagal tam tikrus [[baltymai|baltymus]] esančius ląstelės paviršiuje. Šie baltymai sutartinai žymimi CD ({{en|cluster of diferentiation}}) ir kokiu nors skaičiumi, kuris žymi skirtingus baltymus, pvz., CD4, CD146 ir t. t. Paprastai tie baltymai atlieka tam tikras funkcijas ir turi kitą pavadinimą. Visą CD nomenklatūros sąrašą galima rasti [http://ca.expasy.org/cgi-bin/lists?cdlist.txt čia].
 
 
Skirtingų limfocitų populiacijų sandara yra vienoda, todėl limfocitai į grupes skirstomi pagal tam tikrus [[baltymai|baltymus]] esančius ląstelės paviršiuje. Šie baltymai sutartinai žymimi CD ({{en|cluster of diferentiation}}) ir kokiu nors skaičiumi, kuris žymi skirtingus baltymus, pvz., CD4, CD146 ir t. t. Paprastai tie baltymai atlieka tam tikras funkcijas ir turi kitą pavadinimą. Visą CD nomenklatūros sąrašą galima rasti [http://ca.expasy.org/cgi-bin/lists?cdlist.txt čia].
T limfocitų skiriamasis bruožas – baltymas CD3. Jis reikalingas kito T limfocitų paviršiaus baltymo, antigenų receptoriaus ({{en|T-cell receptor}}, TCR) veiklai. Šis [[receptorius (molekulė)|receptorius]] panašiai kaip ir [[antikūnai]] sugeba atpažinti ir prisijungti [[antigenai|antigeną]]. Tačiau skirtingai nei antikūnai, TCR nesugeba atpažinti laisvo antigeno, prieš atpažinimą jis turi būti prijungtas prie specialių kitų ląstelių paviršinių baltymų [[MHC I]] arba [[MHC II]] ({{en|major histocompatibility complex}}). Be CD3, T limfocitai gali turėti ir baltymus CD4 arba CD8. Pagal jų buvimą/nebuvimą T limfocitai savo ruožtu skirstomi į 2 subpopuliacijas. Trečiai T limfocitų subpopuliacijai būdinga kitokia TCR sandara.
 
eilutė 23 ⟶ 22:
|}
 
== Subpopuliacijos ==
== T limfocitų subpopuliacijos ==
 
 
'''T'''<sub>C</sub> limfocitai ({{en|cytotoxic}} – kenksmingas ląstelėms) turi CD8, bet neturi CD4 baltymo, dėl to kartais žymimi <s>CD4+.</s> CD8+. Jie sudaro apie 30 % visų T limfocitų.
Beveik kiekviena branduolį turinti ląstelė įvairius savo baltymų fragmentus sujungia su baltymu MHC ir „iškelia“ šį kompleksą ląstelės paviršiuje. Jei ląstelė užkrėsta [[virusas|virusu]] ar [[bakterija]], tai MHC į paviršių iškels ir [[patogenas|patogeno]] baltymų fragmentus. Po organizmą cirkuliuojančios T<sub>C</sub> ląstelės TCR ir CD8 pagalba „skenuoja“ kitų ląstelių MHC I, ir jei aptinka antigeną (t. y. viruso arba bakterijos baltymo fragmentą) nedelsiant tą ląstelę sunaikina. Į jų aukų sąrašą pakliūna ir vėžinės bei [[transplantacija|transplantuotos]] svetimo organizmo ląstelės.
eilutė 34 ⟶ 31:
γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal [[polipeptidas|polipeptidus]], sudarančius TCR) turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei T<sub>H</sub> ar T<sub>C</sub> ląstelės. Daugiausia randamos [[epitelis|epitelyje]] ir [[gleivinė]]je. Nėra priklausomas nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai [[fosforilinimas|fosforilinti]] [[substratas (biochemija)|substratai]], kuriuos išskiria [[bakterijos]] ar organizmo ląstelės [[stresas|streso]] metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja T<sub>H</sub> ląsteles. Sudaro apie 10 % visų T limfocitų.
 
== T limfocitų brendimasBrendimas ==
 
 
T limfocitų pirmtakas susiformuoja iš [[kamieninės ląstelės|kamieninių]] [[kraujodara|kraujodaros]] ląstelių [[raudonieji kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]]. Iš ten migruoja į užkrūčio liauką, kur ir vyksta visas brendimo procesas. Jo metu susiformuoja TCR receptoriai, CD3, CD4, CD8 baltymai, nulemiama ląstelės priklausomybė vienai ar kitai subpopuliacijai. Užkrūčio liaukoje vyksta ir susidariusių limfocitų selekcija. Jeigu T limfocitai nesugeba atpažinti savų MHC baltymų arba, dar blogiau, organizmo baltymus pažįsta kaip svetimus antigenus, jie gauna signalą [[apoptozė|apoptozei]] (programuotai žūčiai). Taip sunaikinama daugiau kaip 95 % visų bręstančių T limfocitų. Atranką praėję limfocitai palieka užkrūčio liauką, ir kraujagyslėmis arba [[limfagyslė]]mis keliauja į periferinę [[limfinė sistema|limfinę sistemą]]. Ten vyksta pastovi limfocitų cirkuliacija po organizmą, kurios tikslas padidinti antigeno ir T limfocito susidūrimo tikimybę. Aptikusi antigeną ląstelė aktyvuojasi ir pradeda daugintis. Palikuonys kovoja su [[infekcija]] ir jai pasibaigus žūsta. Lieka tik nedidelė dalis pasidauginusių T limfocitų, vadinamosios ''atminties ląstelės''. Jei infekcija pasikartos, jos padės imuninei sistemai reaguoti daug greičiau.
 
== Literatūros šaltiniaiLiteratūra ==
# I. Todd, „Cells of the immune system“, Encyclopedia of life sciences. www.els.net
# G. Klaus, „Lymphocytes“, Encyclopedia of life sciences. www.els.net