Tvora: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 10:
== Tvoros Lietuvoje ==
 
Senovėje tvoros visų pirma atliko gynybinę paskirtį, tvirtomis medinių kuorų tvoromis buvo įtvirtinami [[piliakalnis|piliakalniai]]. Lietuvos kaime iki XX a. tvoros buvo medinės: iš [[žiogris|žiogrių]] (pinučių), statinių ir karčių. Žiogrių tvora būna horizontalaus arba vertikalaus pynimo. Horizontalaus pynimo žiogrių tvoromis tverti [[daržas|daržai]], [[gardas|gardai]], išganos, o vertikalaus pynimo  – [[sodyba|sodybos]], [[darželis|darželiai]], [[sodas|sodai]]. Statinių arba kaltinės tvoros labiau paplito XX a. Jomis tveriami sodai, [[kiemas|kiemai]], daržai. Gulstinės karčių tvoros būna dviejų tipų  – retos žardinės ir tankios. Žardinėmis tvertos [[ganykla|ganyklos]], išganos, o tankiosiomis  – sodybos, kiemai (gulstinėmis), sodybos, sodai, daržai (pusgulčiomis). Žardinės tvoros buvo plačiai paplitusios visoje Lietuvoje, o pusgulsčių karčių  – daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Ten iki XIX a. buvo aptveriami ir atskiri [[laukas (žemės ūkis)|laukai]].
 
[[Vaizdas:Tuora.JPG|thumb|left|240px|Žemaitiška žiogrių tvora ([[Bilioniai]], Šilalės raj.)]]
Tvorų paskirtis buvo ne tik apsauginė, bet ir dekoratyvinė. Tvoros nuo gatvės pusės, aplink darželį, aplink švarųjį kiemą paprastai buvo daug gražesnės už ūkinio kiemo, kluonienos tvoras. Pajūrio, pamario žvejų sodybose dažnai tvoros tvertos iš nebenaudojamų, senų [[tinklas|tinklų]].
[[Vaizdas:Lauko tvora, Stankai.JPG|thumb|left|240px|Žardinė tvora ([[Stankai]], Vilniaus raj.)]]
 
Tvorų paskirtis buvo ne tik apsauginė, bet ir dekoratyvinė. Tvoros nuo gatvės pusės, aplink darželį, aplink švarųjį kiemą paprastai buvo daug gražesnės už ūkinio kiemo, kluonienos tvoras. Pajūrio, pamario žvejų sodybose dažnai tvoros tvertos iš nebenaudojamų, senų [[tinklas|tinklų]].
Nuo XX a. pr. greta medinių pradėtos tverti ir [[dolomitas|dolomito]], lauko akmenų sudarytos tvoros, vėliau – [[viela|vielos]] tinklo, mūrinėmis, skardinėmis tvoromis, [[gyvatvorė]]mis. Ganykloms, saugomiems plotams aptverti naudojama [[spygliuota viela]].
 
Nuo XX a. pr. greta medinių pradėtos tverti ir [[dolomitas|dolomito]], lauko akmenų sudarytos tvoros, vėliau  – [[viela|vielos]] tinklo, mūrinėmis, skardinėmis tvoromis, [[gyvatvorė]]mis. Ganykloms, saugomiems plotams aptverti naudojama [[spygliuota viela]].
Viduramžių Lietuvos miestuose tvertos medinės, akmeninės, plytų mūro tvoros. Ilgainiui dalis tvorų virto [[siena|sienomis]]. Tvorų mados kito priklausomai nuo vyraujančio architektūros stiliaus: [[barokas|baroko]], [[klasicizmas|klasicizmo]] laikotarpiu – mūrinės tvoros su arkinėmis galerijomis, [[baliustrada|baliustradomis]], kitais puošybos elementais, [[istorizmas|istorizmo]] laikotarpiu – lenkto plieno strypų, su štampuotos skardos, [[ketus|ketinėmis]] detalėmis<ref>{{TLE|4}}, 363 psl.</ref>.
 
Viduramžių Lietuvos miestuose tvertos medinės, akmeninės, plytų mūro tvoros. Ilgainiui dalis tvorų virto [[siena|sienomis]]. Tvorų mados kito priklausomai nuo vyraujančio architektūros stiliaus: [[barokas|baroko]], [[klasicizmas|klasicizmo]] laikotarpiu  – mūrinės tvoros su arkinėmis galerijomis, [[baliustrada|baliustradomis]], kitais puošybos elementais, [[istorizmas|istorizmo]] laikotarpiu  – lenkto plieno strypų, su štampuotos skardos, [[ketus|ketinėmis]] detalėmis<ref>{{TLE|4}}, 363 psl.</ref>.
 
== Literatūra ==