Gudagojis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 22:
Vietovardis laikomas baltišku, nuo žodžio „gudas“, reiškiančio baltarusį.<ref>Назвы населеных пунктаў Рэспублікі Беларусь: Гродзенская вобласць: нарматыўны даведнік / І. А. Гапоненка і інш.; пад рэд. В. П. Лемцюговай. – Мн.: Тэхналогія, 2004. – 469 с</ref>
 
Gudagojis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[XVI a.]] Nuo XVIII a. antros pusės čia įsitvirtino katalikai. Tuometinio žemių šeimininko Juozapo Vainos pastangomis čia pastatyta medinė bažnyčia, atsikraustė vienuoliai [[karmelitai]]. Kaimas išgarsėjo dėl stebuklingu laikomo paveikslo. Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|1795]] m. ATR padalijimo]] Gudagojis pasiliko Vilniaus gubernijos [[Ašmenos apskritis|Ašmenos apskrityje]]. Po [[1830 m. sukilimas|1830 m. sukilimo]] vienuolynas uždarytas, bažnyčia parduota žydams, o paveikslas išgabentas į Ašmeną. 1874 m. šalimais nutiestas geležinkelis, prie kurio ėmė augti Gudagojo GS gyvenvietė. [[1906]] m. bažnyčia vėl atkurta, grąžintas paveikslas. Nuo [[1939]] m. Gudagojis priklauso Baltarusijai.
 
== Šaltiniai ==