Peter Paul Rubens: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 37:
== Biografija ==
=== Jaunystė ir metai Italijoje ===
Rubenso tėvas Janas Rubensas buvo teisininkas, Antverpeno miesto oldermenas, kuris su žmona Marija, bei keturiais vaikais 1568 m. pasitraukė į [[Kelnas|Kelną]] iš [[katalikybė|katalikiškos]] Flandrijos nuo persekiojimo dėl jo [[kalvinizmas|kalvinistinių]] pažiūrų
Antverpene Piteris Paulius Rubensas mokėsi [[lotynų kalba|lotynų gramatikos]] ir pradėjo [[pažas|pažo]] tarnybą pas grafienę de Ligne. Ši tarnyba padėjo jam susipažinti su aukštuomenės etiketu, išlavinti kalbos kultūrą. Maždaug šiam laikotarpiui, kai Rubensui buvo 12 ar 13 metų, priklauso anksčiausiai išlikę P. Rubenso kūriniai − eskizai knygutėje pagal [[Hansas Holbeinas Jaunesnysis|Hanso Holbeino]] graviūrų seriją „Mirties šokis“. 1591 m. Rubensas pradėjo mokytis pas tapytoją Tobias Verhaecht, po metų perėjo pas Adam van Noort, su kuriuo dirbo 4 metus. Po to jo reikšmingiausiu mokytoju tapo [[Otto van Veen]], tuo metu Antverpeno tapytojų gildijos vyresnysis. 1597 m. datuotas anksčiausias išlikęs Rubenso paveikslas „Jauno vyro portretas“. 1598 m. Rubensas įstojo į Antverpeno Šv. Luko tapytojų gildiją.
1600 m. Rubensas išvyko į Italiją, kurioje praleido 8 metus, susipažino su antikiniu ir to laikmečio Italijos menu. Jis buvo pasamdytas [[Mantuja|Mantujos]] hercogo
[[Vaizdas:07leucip.jpg|thumb|right|200px| „Leukipo dukterų pagrobimas“ (aliejus, apie 1617, [[Senoji pinakoteka]], [[Miunchenas]])]]
[[Vaizdas:Peter Paul Rubens 035.jpg|thumb|right|200px| „Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ (1622−1625, [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
1602 m. Rubensas apsilankė Romoje, kur gavo užsakymą paveikslui Šv. Kryžiaus Jeruzalėje bažnyčiai, susipažino su [[Rafaelis|Rafaelio]] ir [[Mikelandželas|Mikelandželo]] darbais. 1603 m. Mantujos herzogas išsiuntė jį su diplomatine misija pas Ispanijos karalių [[Pilypas III Habsburgas|Pilypą III]]. Ispanijoje Rubensas praleido 8 mėnesius ir atliko įspūdingą raito Lermos hercogo portretą. 1604−1605 m. jis dirbo ties trim Šv. Trejybės temos paveikslais jėzuitų bažnyčiai Mantujoje hercogo užsakymu. 1606 m. Rubensas lankėsi Genujoje, kurioje gavo užsakymą „Nukryžiavimo“ altoriniam paveikslui vietos jėzuitų bažnyčiai, bei atliko vietos aukštuomenės portretų, tarp kurių − markizės
=== Grįžimas į Flandriją ir diplomatinė veikla ===
Kai Rubensas grįžo į Antverpeną, jo motina jau buvo buvo mirusi. Ispanijos paskirti Pietų Nyderlandų valdytojai erchercogas Albertas ir infanta Izabelė tikėjosi Rubensą dirbti jiems, dailininkas norėjo grįžti į Italiją, tačiau įsimylėjo kaimynų dukterį. [[1609 m.]] jis vedė
Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų [[Manierizmas|manierizmo]] bruožai. Maždaug iki [[1620 m.]] susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžiųjo kūryboje dominavę [[chiaroscuro|šviesotamsos]] kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – [[Mitologija|mitologinės]], [[Istorija|istorinės]] ir [[Religija|religinės]] scenos, [[medžioklė]]s ir kovų vaizdai, [[portretas|portretai]] ir [[peizažas|peizažai]]. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]], [[Jakobas Jordansas]] ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas [[Antonis van Deikas]]. Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.
| |||