Peter Paul Rubens: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 51:
Ankstyvojoje Rubenso kūryboje žymūs italų [[Manierizmas|manierizmo]] bruožai. Maždaug iki [[1620 m.]] susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus. Iš pradžiųjo kūryboje dominavę [[chiaroscuro|šviesotamsos]] kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam šviesos valdymui. Rubenso paveikslų tematika – [[Mitologija|mitologinės]], [[Istorija|istorinės]] ir [[Religija|religinės]] scenos, [[medžioklė]]s ir kovų vaizdai, [[portretas|portretai]] ir [[peizažas|peizažai]]. Savo užsakymuose jis bendradarbiavo su kitais flamandų dailininkais, tarp kurių − [[Janas Breigelis Vyresnysis]], [[Fransas Sneidersas]], [[Jakobas Jordansas]] ir kiti, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą). Tarp jo mokinių ir asistentų buvo išskirtinis tapybos talentas [[Antonis van Deikas]]. Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų" Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos. Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų. Jis kūrė gobelenų dizainą.
 
1622 m. Rubensas buvo iškviestas į Paryžių Prancūzijos karalienės Marijos de Mediči, kuri užsakė 2124 paveikslopaveikslų seriją naujai pastatytų Liuksemburgo rūmų galerijai. Paveikslas „Marijos de Mediči išsilaipinimas Marselyje“ iliustruoja Rubenso sugebėjimus paprastą įvykį pavaizduoti grandioziniu ir reikšmingu. Po 1621 m. erchercogo Alberto mirties Rubensas dalyvavo infantos Izabelės pavedimu diplomatinėse misijose. Jis keliavo į Olandiją ir Ispaniją, tarpininkavo taikos susitarimui tarp dviejų valstybių. 1626 m. mirė jo žmona Izabela, su kuria dailininkas susilaukė dviejų vaikų. 1627 m. Rubensas ilgai viešėjo Ispanijoje, kūrė savas Ticiano paveikslų Madride ir Eskoriale versijas. Galų gale Ispanijos karalius [[Pilypas IV (Ispanija)|Pilypas IV]] patikėjo jam diplomatinę užduotį tarp Anglijos ir Ispanijos. 1629−1630 m. dailininkas gyveno Londone, kūrė vietos karaliaus [[Karolis I (Anglija)|Karolio I]] dvarui. Už jo pastangas diplomatijoje Rubensas buvo pakeltas į riterius tiek Ispanijos, tiek Anglijos karalių.
[[Vaizdas:Peter Paul Rubens - Diana and Callisto - WGA20326.jpg|thumb|left|260px| „Diana ir Kalistonė“ (1635, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])]]
[[1630 m.]] Rubensas grįžo į Antverpeną, vedė 16 metų amžiaus Eleną Formen, gobelenų pirklio dukterį, su kuria susilaukė penkių vaikų. Vis labiau traukdamasis iš visuomenės gyvenimo, 1635 m. jis įsigijo Het Steno pilį netoli [[Antverpenas|Antverpeno]], kurioje gyveno paskutinius metus, nutapė grupę peizažų („Peizažas su Steno pilimi", [[1636 m.]]). Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojais, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje [[Europa|Europoje]], todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams. Piteris Paulius Rubensas mirė [[1640]] m. [[gegužės 30]] d., palaidotas Šv. Jokūbo bažnyčioje Antverpene. Po mirties Rubenso dailė neprarado savo populiarumo ir išliko gerai žinoma iki šių laikų.