21:29, 6 liepos 2016 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S panaikinta Kategorija:Gudžaratas; įtraukta Kategorija:Gudžarato istorija naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		22:47, 6 liepos 2016 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 489 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: == Geografija == [[~~vaizdas~~Vaizdas:India_Gujarat_physical.svg\|thumb\|left\|Gudžarato fizinis žemėlapis]] Gudžaratas užima didelę derlingą Gudžarato lygumą, nusidriekusią vakarinėje Indijoje, kurią vagoja gausios upės. Tarp jų didžiausios - – [[Sabarmati]], [[Tapi]] ir [[Narmada]]. Gudžaratas yra prie [[Arabijos jūra\|Arabijos jūros]], kuri skalauja jo pietvakarinius krantus. Didžiąją dalį Gudžarato regiono sudaro [[Katiavaros pusiasalis]]. Dvi Arabijos jūros įlankos dalina visą regioną į tris dalis. Šiauriausia dalis dar vadinama [[Anarta]], ~~puasiasalio~~pusiasalio dalis - – [[Sauraštra]], o pietrytinė - – Lata. Šiaurėje Gudžaratą riboja [[Kučo rana]] - – druskinga dykuma, kuri atskiria regioną nuo [[Sindo istorija\|istorinio Sindo]]. Šiaurės rytuose Gudžaratas ribojasi su [[Radžastano istorija\|Radžastanu]] ([[Marvaras\|Marvaru]]). Vakaruose regioną uždaro kalnuotos teritorijos, kuriose vyrauja [[bhilai\|bhilų gentys]]. Jos atskiria Gudžaratą nuo [[Mevaras\|Mevaro]] ir [[Malva (Indija)\|Malvos]] istorinių regionų. Pietuose Gudžaratas siekiasi su [[Maharaštra]]. == Istorija == === Senovės istorija === Nors Gudžarato istorija nėra tokia sena, kaip Indo upės slėnyje buvusių [[Sindo istorija\|Sindo]] ir [[Pandžabas\|Pandžabo]], pirmosios valstybės čia suklestėjo jau III tūkst. pr. m. e. Jos priklausė [[Indo civilizacija]]i, ir regione aptinkama apie 50 tuometinių gyvenviečių. Svarbiausios iš jų yra [[Lotalas]] (didžiausias civilizacijos uostas), [[Dholavira]] ir [[Gola Dhoras]]. Vietos gyventojai palaikė aktyvius ryšius su [[šumerai]]s, [[Senovės Egiptas\|egiptiečiais]], [[Dilmunas\|Dilmunu]]. eilutė 34 ⟶ 35: V a. Gudžaratą trumpam prijungė [[Guptų imperija]], tačiau 475 m. [[Valabhipura\|Valabhipuroje]] įsigalėjo vietinė [[Maitrakų dinastija]], kuri tapo nepriklausoma nuo Guptų. Kadangi Maitrakai valdė iki VIII a., krašte atkurta ramybė, suklestėjo įvairios religijos, buvo statomi architektūros paminklai, suklestėjo vienas svarbiausių Indijos universitetų. Tuo metu krašte lankėsi kinų keliautojai, kurie aprašė vietos gyventojus ir kultūrą. VIII a., musulmonų invazijų fone, didžiąją dalį Indijos subkontinento dalinosi trys imperijos. Gudžaratas priklausė vienai iš jų - – [[Gudžarų-Pratiharų dinastija]]i, kuri valdė iš Udžaino, nors dėl regiono taip pat varžėsi [[Palų imperija]] ir [[Raštrakutų dinastija]]. Gudžarai-Pratiharai sėkmingai atmušė [[arabai\|arabų]] antpuolius ir nepasidavė [[Kalifatas\|Kalifato]] ambicijoms prisijungti Indijos subkontinentą. [[Vaizdas:Sun_Temple_Sabha_Mandap.JPG\|thumb\|Modheros Saulės šventykla]] Naujo stabilumo laikotarpio Gudžaratas pasiekė X a. įsitvirtinus [[Solankių dinastija]], kuri savo sostine padarė [[Patanas (Gudžaratas)\|Anhilpurą]]. Ji tapo vienu didžiausių miestų Indijoje, o visas regionas klestėjo dėl intensyvios prekybos su pasauliu. Solankiai rūpinosi menais, suklestėjo savitas architektūrinis stilius. Jų laikais pastatyti tokie puikūs statiniai kaip [[Somnato šventykla]], [[Modheros saulės šventykla]], [[Raniki vavas]] ar [[Taranga]]. === Musulmoniškos dinastijos === Solankiams sėkmingai pavyko atmušti musulmonų invazijas iš vakarų, tačiau jos tapo vis intensyvesnės. 1243 m. Solankius pakeitė [[Vaghelų dinastija]], valdžiusi iš [[Dholka\|Dholkos]], kurią 1299 m. nukariavo [[Delio sultonatas]]. Sultonas [[Alaudinas Childži]] suniokojo Anhilpurą. Taip regione prasidėjo musulmoniškų dinastijų viešpatavimas. XIV a. sultonatui byrant, Gudžarato valdytojas pasinaudojo proga ir įkūrė [[Gudžarato sultonatas\|Gudžarato sultonatą]]. Jo sostine tapo [[Ahmedabadas]], o Bharuchas išliko svarbus jūrinis uostas. Sultonai palaikė draugiškus ryšius su musulmonų kraštais, iš kur į Gudžaratą plūdo musulmoniška kultūra. Čia įtaką didino ir Europos prekybininkai, pirmiausia portugalai ir britai. 1572 m. [[Akbaras Didysis]] nukariavo Gudžarato sultonatą ir prijungė jį prie [[Mogolų imperija\|Mogolų imperijos]]. Regionas tapo valdomas kaip vienas iš [[subahas\|subahų]]. Ahmedabadas išliko subaho administraciniu centru, bet Bharuchą nustelbė naujas prekybinis uostas - – [[Suratas]]. Jis tapo vienu iš judriausių pasaulio uostų, neretai lyginamas su tuometine Venecija ar Pekinu. XVII a. Mogolų galia silpo, ir neramumais naudojosi ir Europos kolonijinės imperijos. Portugalams Gudžarate pavyko įsigyti keletą enklavų - – [[Diu]], [[Damanas\|Damaną]], [[Dadra\|Dadrą]] ir [[Nagar Havelis\|Nagar Havelį]], kuriuos prisijungė prie [[Portugalijos kolonijinė imperija\|Portugalijos kolonijinės imperijos]]. Britų imperija įgijo faktoriją Surate. === Britų laikotarpis ir nepriklausomybė === XVII a. pabaigoje Gudžaratą užvaldė [[Maratų imperija]] iš Maharaštros, o XIX a. pradžioje beveik visą regioną kontroliavo [[Britų Indija]]. Regione reiškėsi ypač spartus feodalinis susiskaldymas, dėl kurio jį sudarė šimtai smulkių valstybėlių, kurios pripažino britų valdžią. Didžiausia jų buvo [[Gaekvadų dinastija]] su sostine Barodoje. Indijai gavus nepriklausomybę 1947 m., Gudžarato valstybėlės nusprendė prisijungti prie jos, o ne prie musulmoniško [[Pakistanas\|~~pakistano~~Pakistano]]. Visas regionas buvo įjungtas į [[Bombėjaus valstija\|Bombėjaus valstiją]], nuo kurios 1960 m. atskirta Gudžarato valstija. 1970 m. jos sostinė iš Ahmedabado perkelta į naujai suprojektuotą [[Gandinagaras\|Gandinagarą]]. {{Commons\|Category:History of Gujarat}}

Gudžarato istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų