Vaišelga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{tvarkyti|esamasis laikas, gramatika}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = reg
eilutė 6 ⟶ 7:
| vardas = Vaišelga
| paveikslėlis = Vojšałk. Войшалк (Łaŭryšaŭskaje Evangielle. Лаўрышаўскае Эвангельле).jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1223||}}
eilutė 23 ⟶ 24:
| fonas0 = reg
| kelintas0 =
| valdė0 = {{pradžia|1265||}}
| karūnavimas0 =
| pirmtakas0 = [[Treniota]]
eilutė 35 ⟶ 36:
[[Vaizdas:Orda Veiselga monastery.jpg|thumb|250px|Vienuolynas, kuris buvo tikriausiai įkūrtas Vaišvilko (tapyba [[Napoleonas Orda]])]]
'''Vaišelga''' (arba '''Vaišvilkas''', {{be|Войшалк}}, krikšto vardas Laurušas [[1223]] m. – [[1267]] m. [[balandžio 18|balandžio 18–]]23 d.) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didysis kunigaikštis]], vyriausias [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnus. Valdė [[1264]]–[[1267]] m. Vidaus karo su Tautvilu, Edivydu ir Vykintu metu Vaišelga rėmė tėvą. Mindaugui ir dviem jo sūnums žuvus, Vaišelga buvo vienintelis likęs gyvas sūnus.
Vaišelga buvo pirmasis žinomas Lietuvos istorijoje [[stačiatikybė|stačiatikybę]] priėmes kunigaikštis. Taip buvo pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimąsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju [[Naugardukas]], kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Vaišelga minėtinas kaip pirmas vadovas Lietuvoje, kuris, kaip teigė amžininkai, iš žiauraus pagonio virto karštai tikinčiu krikščioniu.▼
== Ankstyvieji metai ==
Vaišelga greičiausiai buvo Mindaugo vietininkas [[Naugardukas|Naugarduke]] (Juodojoje Rusioje), kur 1245 m. buvo apsikrikštijęs stačiatikiu. 1253–1254 m. tapo Naugarduko kunigaikščiu (kronikoje minima, kad Naugarduko gyventojai buvo nepatenkinti Mindaugo katalikišku krikštu 1253 m.) Tais pačiais metais sudaro taikos sutartį su [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]s kunigaikščiais, išleidžia už [[Švarnas|Švarno]] savo seserį ir perduoda Naugarduką [[Romanas Danilovičius|Romanui Danilovičiui]], o pats išvyksta gyventi į [[Poloninsko vienuolynas|Poloninsko vienuolyną]] prie [[Karpatai|Karpatų]] [[Volynė]]je. 1256/1257 m. išsiruošia keliauti į stačiatikių centrą [[Atono kalnas|Atoną]] [[Graikija|Graikijoje]], bet dėl karo [[Bulgarija|Bulgarijoje]] teko šios kelionės atsisakyti.
eilutė 45 ⟶ 47:
Vaišelgai pragyvenus savo įkurtame vienuolyne maždaug metus, 1258 m. Lietuvą užpuola Burundajus kartu su [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] kunigaikščiais. Tuomet jis palieka vienuolyną ir kartu su pusbroliu [[Tautvilas|Tautvilu]] suima Romaną Danilovičių, jį nužudo, o pats vėl tampa [[Naugardukas|Naugarduko]] kunigaikščiu.
Po Mindaugo ir jo sūnų nužudymo [[1263]] m. pabėga į [[Pinskas|Pinską]], kur surenka vietinę kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus žygiuoja į Lietuvą keršyti [[Daumantas|Daumantui]] ir [[Treniota]]i už tėvo nužudymą, ten užima abu opozicijos centrus [[Nalšia|Nalšią]] ir [[Deltuva|Deltuvą]] ir taip įtvirtina savo valdžią. Treniota nužudomas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas ([[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis) pabėga i [[Pskovas|Pskovą]], [[Suksė]], kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis pabėga į [[Livonija|Livoniją]]. Vaišelga tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kampanijoje prieš Treniotos likvidavimą Vaišelgai talkina Haličo-Voluinės kunigaikštis [[Švarnas]], su kuriuo kartu vėliau ir valdė Lietuvą.
eilutė 51 ⟶ 55:
[[1265]] m. kartu su Švarnu puolė [[Lenkija|Lenkiją]] keršydami už [[jotvingiai|jotvinigų]] nusiaubimą 1264 m. 1266–1267 m. kariauja su [[Pskovas|Pskovu]]. Vaišelga valdė neilgai, nes buvo davęs žodį soste būti tik trejus metus.
== Pasitraukimas iš sosto ==
Po trejų metų [[1267]] m. atsisako sosto ir pasitraukė į Ugrovsko<ref>[[Rusų kalba|Rus]]: Монастыри Киевской Руси: М.И. Быхова http://www.krotov.info/history/11/byhova.html</ref>([[Rusų kalba|rus]]: ''Угровский'') [[stačiatikiai|stačiatikių]] vienuolyną. Lietuvą paliko savo sesers vyrui [[Švarnas|Švarnui]]. Bet Lietuvą valdyti norėjo svajojo gauti [[Voluinės Vladimiras|Voluinės Vladimiro]] ([[Rusų kalba|rus]]: ''Volodymyr'') kunigaikštis Levas ([[Ukrainiečių kalba|ukr]]: ''Лев Данилович''). Supykęs ant Vaišelgos už sosto atidavimą Švarnui (vietoj to, kad valdžia tarp jų būtų padalinta), [[Levas Danilovičius]], Švarno brolis, jį nužudo kai šis svečiuojasi pas [[Vasilka Romanovičius|Vasilką Romanovičių]] – vieną iš vyriausių rusinų kunigaikščių. Žuvus paskutiniam Mindaugo sūnui, tiesioginių jo palikuonių daugiau nebeliko.
▲Vaišelga buvo pirmasis žinomas Lietuvos istorijoje [[stačiatikybė|stačiatikybę]] priėmes kunigaikštis. Taip buvo pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrimąsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju [[Naugardukas]], kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Vaišelga minėtinas kaip pirmas vadovas Lietuvoje, kuris, kaip teigė amžininkai, iš žiauraus pagonio virto karštai tikinčiu krikščioniu.
Vaišelga palaidotas prie [[Voluinės Vladimiras|Voluinės Vladimiro]] Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų soboro (statyto apie 1160 m.).
{{Išnašos}}
== Šaltiniai ==▼
* A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6▼
* Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, V., 2005, p. 262–263.▼
{{start box}}
eilutė 65 ⟶ 76:
{{Lietuvos valdovai}}
▲== Pastabos ==
▲{{Išnašos}}
▲== Šaltiniai ==
▲A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
▲Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, V., 2005, p. 262–263.
[[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai]]
| |||