Marihuana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Patikslinau informaciją, pašalinau ar pakeičiau neteisingus faktus. Ateityje reikia perašyti viska iš esmės nes toli gražu neprilygsta realybės ir faktu.
S Atmestas 78.60.217.139 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Macro cannabis bud.jpg|thumb|240px|Išdžiovintas kanapės žiedas]]
[[Vaizdas:Macro cannabis bud.jpg|thumb|240px|Išdžiovintas kanapės žiedas]]'''Marihuana -''' – žodispsichotropinė buvomedžiaga, išrastasgaminama 1930 metais '''Harrio J. Anslingerio''' norit susieti žodį kanapė ([[Anglų kalbakanapė|anglkanapių]]. Cannabis)džiovintų su Maksikos emigrantais, siekiant pakurstiti atsiskyrima tarp žmoniųlapų ir taip lengviau demonizuoti augalą. Marihuana yra ta pati [[kanapė]], o ne jos produktasžiedų. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra [[tetrahidrokanabinolis]]. Marihuana dažniausiai vartojama ją rūkant, taiptačiau patyra valgant,ir geriantkeletas šviežiaiskitų spaustas sultis ar naudojant ekstraktuotus aliejusbūdų. Marihuana yra populiariausiasdažniausiai augalas žmoniųvartojama kurienelegali siekiasvaiginamoji atsipalaiduotimedžiaga. Tyrimai nustatė, kad maždaug 4 % suaugusių žmonių visame pasaulyje vartoja marihuaną nors kartą per metus, 0,6 % kasdieną. Apie 20 % Europos Sąjungos gyventojų yra kada nors bandę vartoti kanapes.<ref name="LRS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS KOMISIJOS 2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA">{{cite book|title=LRS NARKOMANIJOS PREVENCIJOS KOMISIJOS 2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA|author=Seimo Narkomanijos prevencijos komisija|url=http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0162955.doc|pages=73|year=1996}}</ref> Marihuanos vartojimas, laikymas ar pardavimas tapo nelegalus didžiojoje pasaulio dalyje [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje. TačiauNuo pastaruojutada, laikukai viskurios daugiaušalys šaliųsugriežtino irtvarką valstijųmarihuanos įteisinaatžvilgiu, marihuanoskol vartojimątuo irmetu laikimąkitos tieksusilpnino medinininiuidraudimus ar rekreaciniuinet visai naudojimuipanaikino.
== Veiklioji medžiaga ==
Neapdulkinti moteriškųjų augalų [[žiedas|žiedai]], kurie nesubrandino sėklų (sensimilla) – '''marihuana''', gali būti naudojamos kaip svaiginamoji medžiaga. Kanapės („žolė“) rūkomos ir [[hašišas|hašišo]] pavidalo („hašas“, „šokoladas“). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapėse esančių THK kristalų.
 
== VeikliojiNarkotinė medžiaga ==
Dažnai neteisingai bandoma THK ar kitų kanabinoidų poveikį priskirti [[haliucinogenai|haliucinogenams]]. Su tuo griežtai nesutinka psichiatrai: THC nesukelia [[haliucinacija|haliucinacijų]], kokias gali sukelti [[LSD]], [[psilobicinas]], [[meskalinas]] ar kiti haliucinogenai.
Neapdulkinti moteriškųjų augalų [[žiedas|žiedai]], kurie nesubrandino sėklų (sensimilla) – '''marihuana''', gali būti naudojamos kaip svaiginamoji medžiaga. Kanapės („žolė“) rūkomos ir [[hašišas|hašišo]] pavidalo („hašas“, „šokoladas“). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapėse esančių THKTHC kristalų.
 
Dažnai neteisingai bandoma THKTHC ar kitų kanabinoidų poveikį priskirti [[haliucinogenai|haliucinogenams]]. Su tuo griežtai nesutinka psichiatrai: THC nesukelia [[haliucinacija|haliucinacijų]], kokias gali sukelti [[LSD]], [[psilobicinas]], [[meskalinas]] ar kiti haliucinogenai.
Teoriškai [[mirtis|mirtina]] dozė yra 40000 kartų didesnė už psichoaktyvią.<ref name="Marihuana reconsidered">{{cite book|title=Marihuana reconsidered|author=Lester Grinspoon|url=http://books.google.com/books?id=C-0oW-uYRrMC|pages=227|quote=Firstly, it is important to realize that marijuana is a substance which can objectively be considered harmless. According to Lester Greenspoon, M.D., former associate professor of psychiatry at the Harvard Medical School, the hypothetical lethal dose of marijuana is 40,000 times the psychoactive dose. The lethal dose of alcohol, a legal drug, is 4 to 10 times the psychoactive dose. The figure for marijuana is hypothetical in that is has only been shown to be true in rats; there are no records of lethal marijuana overdose in humans anywhere.|isbn=887303148X|year=1996|publisher=Apogeo Editore}}</ref><ref name="From Chocolate to Morphine">{{cite book|title=From Chocolate to Morphine|author=Andrew Weil, Winifred Rosen|url=http://books.google.com/books?id=p6zyPxi4PYoC|pages=118|quote=Aside from being non-toxic, marijuana is essentially harmless. There is no scientific evidence for any lasting physiological or psychological detriment resulting from even the heaviest marijuana use. As Andrew Weil, M.D., and Winifred Rosen state, marijuana's "medical safety … is great. Aside from respiratory irritation, heavy marijuana use does not seem to cause… medical problems."|isbn=0618483799|year=2004|publisher=Mariner Books}}</ref> Pagal tikslius medicininius duomenis marihuana yra žymiai saugesnė negu dauguma įprastinių mūsų valgių{{faktas}}. Pavyzdžiui, suvalgius dešimt žalių [[bulvė|bulvių]] gali ištikti toksinis priepuolis. Palyginimui, fiziškai neįmanoma suvalgyti tiek marihuanos, kad tai sukeltų mirtį. Dar neužfiksuota nei viena mirtis dėl marihuanos perdozavimo.
 
Teoriškai [[mirtis|mirtina]] dozė yra 40000 kartų didesnė už psichoaktyvią.<ref name="Marihuana reconsidered">{{cite book|title=Marihuana reconsidered|author=Lester Grinspoon|url=http://books.google.com/books?id=C-0oW-uYRrMC|pages=227|quote=Firstly, it is important to realize that marijuana is a substance which can objectively be considered harmless. According to Lester Greenspoon, M.D., former associate professor of psychiatry at the Harvard Medical School, the hypothetical lethal dose of marijuana is 40,000 times the psychoactive dose. The lethal dose of alcohol, a legal drug, is 4 to 10 times the psychoactive dose. The figure for marijuana is hypothetical in that is has only been shown to be true in rats; there are no records of lethal marijuana overdose in humans anywhere.|isbn=887303148X|year=1996|publisher=Apogeo Editore}}</ref><ref name="From Chocolate to Morphine">{{cite book|title=From Chocolate to Morphine|author=Andrew Weil, Winifred Rosen|url=http://books.google.com/books?id=p6zyPxi4PYoC|pages=118|quote=Aside from being non-toxic, marijuana is essentially harmless. There is no scientific evidence for any lasting physiological or psychological detriment resulting from even the heaviest marijuana use. As Andrew Weil, M.D., and Winifred Rosen state, marijuana's "medical safety … is great. Aside from respiratory irritation, heavy marijuana use does not seem to cause… medical problems."|isbn=0618483799|year=2004|publisher=Mariner Books}}</ref> Pagal tikslius medicininius duomenis marihuana yra žymiai saugesnė negu dauguma įprastinių mūsų valgių{{faktas}}. Pavyzdžiui, suvalgius dešimt žalių [[bulvė|bulvių]] gali ištikti toksinis priepuolis. Palyginimui, fiziškai neįmanoma suvalgyti tiek marihuanos, kad tai sukeltų mirtį. Dar neužfiksuota nei viena mirtis dėl marihuanos perdozavimo išskyrus alerginius atvejus{{faktas}}.
 
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais:
* Ne visiems kanapių rūkymas turi didelį poveikį. Manoma, kad pavartoję kanapių paprastai jaučiasi atsipalaidavę, nori daug kalbėti. Iš tiesų, intoksikavus THK ir kitų kanabinoidų, pojūčiai paaštrėja ir asmens savijauta stipriai priklauso nuo aplinkos. Jeigu žmogus, būdamas paveiktas kanapių, bus jam ar jo nuomone nesaugioje aplinkoje, jis jausis ne saugus, o sunerimęs. O draugiškoje aplinkoje jis bus atsipalaidavęs, šnekus. Dėl padidėjusio jautrumo kartais spalvos jiems gali atrodyti ryškesnės, o garsai – čaižesni. Jei vartojama kasdien, gali išsivystyti psichologinė priklausomybė, padidėja jautrumas. Intensyvus marihuanos vartojimas turi laikina įtaką trumpalaikeiįtakos [[atmintis|atminčiaiatminties]] sutrikimams, tačiau nustojus piknaudžiauti kanapėmis ji po kelių savaičių atsistato. Laikinailaikinai mažina galimybę atlikti stipraus susikaupimo reikalaujančius darbus, pvz., vairuoti sunkiają techniką. Taip pat marihuanos vartojimas gali būti priežastis iškilti psichinėm ligom, tačiaujei trūkstažmogus tyrimųturi tam patvirtintipredispoziciją. Vienas dažniausių simptomų- [[Depersonalizacija]]
 
Vartojant nuolat ilgesnį laiką:
* Nuolat rūkant kanapes gali susilpnėti trumpalaikė atmintis, bet rūkantys žmonės įpratę kartas nuo karto padaryti pertraukas (angl. – tolerance break), kad vėl būtų galima mėgautis pilnu kanapės poveikiu ir neleisti atminčiai susilpnėti. Priešingai nei tabako atveju, pavojus susirgti jokiomis plaučių ligomis nekyla, nes medžiagos, esančios marihuanoje ir tabake skiriasi.
 
== Marihuaninės kanapės ==
== Marihuanos rūšys ir trumpa istorija ==
Haris J. Anslinger’is nuo [[1937]] metų, pasitelkdamas [[JAV]] gyventojų rasistinį nusistatymą prieš emigrantus iš [[Meksika|Meksikos]], pradėjo kampaniją prieš kanapes. JAV, išskyrus importuojamas sterilizuotas kanapių sėklas paukščių lesalui, buvo uždraustas bet koks kanapių panaudojimas. Užaugo [[juodoji rinka]], marihuana [[kontrabanda]] buvo pradėta masiškai gabenti iš Meksikos ir Pietų Amerikos šalių plantacijų.
<br />Aštuntajame XX a. dešimtmetyje JAV ''Narkotikų Kontrolės Administracijos'' (NKA) iniciatyva buvo iš lėktuvų nuodais nupurkštos didžiausios marihuaninių kanapių plantacijos.<ref name="Analysis of the Domestic Cannabis Problem and the Federal Response">{{cite book|title=Analysis of the Domestic Cannabis Problem and the Federal Response|author=National Drug Policy Board, United States|url=http://www.ncjrs.gov/App/Publications/abstract.aspx?ID=166037|quote=One factor encouraging this trend was the 1978 use in Mexico of the herbicide paraquat, and fear among consumers in the United States that the undetectable paraquat might poison them. On account of this fear, and diffusion of knowledge about cultivation, by 1978 domestic marijuana cultivation in the United States had become a problem.|year=1986|publisher=National Institute of Justice/NCJRS}}</ref> Augalai nebuvo naikinami, tik apnuodijama marihuana. Milijonai žmonių buvo apnuodyti. NKA sustiprino vietinių plantacijų paieškas ir likvidavimus. Dėl to marihuaninių kanapių auginimas buvo perkeltas po lempomis į rūsius ir garažus. Pritaikytos žemės ūkio ir [[genetika|genetikos]] mokslų naujovės. Daugiausia dėmesio buvo skirta išsiaiškinti, kaip kuo mažesniame plote ir tūryje užsiauginti kuo daugiau ir kuo stipresnės marihuanos. Amerikiečiai pastebėjo, kad moteriški kanapių augalai sukaupia daug didesnį kiekį [[THK]], kai nebūna apvaisinami vyriškų augalų [[žiedadulkė]]mis. Svaigalams buvo pradėti auginti atskirai tik moteriški augalai – gimė ''sinsemilia'' ({{es|besėklė}}). Užauginama marihuana tapo daug stipresnė, nei laukų augalų. Augintojai gilino savo genetikos žinias, kryžmino įvairias veisles, kūrė naujas, stabilizavo jas. Kai nuo [[1976]] metų [[Nyderlandai|Nyderlandų]] specializuotose kavinėse tapo legalu įsigyti marihuanos ar hašišo, po kelerių metų į šią šalį atkreipė dėmesį JAV marihuaninių kanapių augintojų bendruomenė. Įsikūrė vadinamieji sėklų bankai (''seedsbanks''). Buvo pradėtos rengti marihuaninių kanapių varžybos. Šiuo metu tokių kanapių veisėjai didžiausias pajėgas skiria ne kuo stipresnės veislės išvedimui, bet daugiausia dėmesio skiria dūmo skoniui ir aromatui, veislės stabilumui, augalo kompaktiškumui. O kuo stipresnės marihuanos išauginimu dabar susirūpino farmacijos kompanijos ir JAV bei Kanados valstybinės institucijos. Taip atsirado '''oficialiai''' medicininiams tikslams su JAV vyriausybės palaiminimu išvesta ''G-13'' – jau spėjusi mitais apaugti [[veislė]].