T limfocitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

11 pridėta baitų ,  prieš 6 metus
S
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
'''T limfocitai''', arba '''T ląstelės'''  – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei, viena iš [[limfocitas|limfocitų]] populiacijų (dar yra [[B limfocitai]], ir [[NK ląstelėsląstelė]]s). Sudaro 70 % visų limfocitų. Šios ląstelių grupės pavadinimas kilęs nuo [[užkrūčio liauka|užkrūčio liaukos]] ({{en|thymus}}), kurioje vyksta jų brendimas. T limfocitai yra 7-12 μm skersmens, nefagocituojančios ląstelės, turinčios didžiulį [[ląstelės branduolys|branduolį]], užimantį beveik visą [[citoplazma|citoplazmą]]. T limfocitai organizme lemia ląstelinį [[imunitetas|imunitetą]] t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs imuniteto reguliacijai.
[[Vaizdas:t cell.png|right|thumb| Limfocitas [[eritrocitas|eritrocitų]] fone]]
 
 
Skirtingų limfocitų populiacijų sandara yra vienoda, todėl limfocitai į grupes skirstomi pagal tam tikrus [[baltymai|baltymus]] esančius ląstelės paviršiuje. Šie baltymai sutartinai žymimi CD ({{en|cluster of diferentiation}}) ir kokiu nors skaičiumi, kuris žymi skirtingus baltymus, pvz., CD4, CD146 ir t. t. Paprastai tie baltymai atlieka tam tikras funkcijas ir turi kitą pavadinimą. Visą CD nomenklatūros sąrašą galima rasti [http://ca.expasy.org/cgi-bin/lists?cdlist.txt čia].
T limfocitų skiriamasis bruožas  – baltymas CD3. Jis reikalingas kito T limfocitų paviršiaus baltymo, antigenų receptoriaus ({{en|T-cell receptor}}, TCR) veiklai. Šis [[receptorius (molekulė)|receptorius]] panašiai kaip ir [[antikūnai]] sugeba atpažinti ir prisijungti [[antigenai|antigeną]]. Tačiau skirtingai nei antikūnai, TCR nesugeba atpažinti laisvo antigeno, prieš atpažinimą jis turi būti prijungtas prie specialių kitų ląstelių paviršinių baltymų [[MHC I]] arba [[MHC II]] ({{en|major histocompatibility complex}}). Be CD3, T limfocitai gali turėti ir baltymus CD4 arba CD8. Pagal jų buvimą/nebuvimą T limfocitai savo ruožtu skirstomi į 2 subpopuliacijas. Trečiai T limfocitų subpopuliacijai būdinga kitokia TCR sandara.
 
{| border="1" cellpadding="2" align="center"
|-
! CD3
|align=center|  – ||align=center| + ||align=center| +
|-
! CD4
|align=center|  – ||align=center| - – ||align=center| +
|-
! CD8
 
 
'''T'''<sub>C</sub> limfocitai ({{en|cytotoxic}}  – kenksmingas ląstelėms) turi CD8, bet neturi CD4 baltymo, dėl to kartais žymimi <s>CD4+.</s> CD8+. Jie sudaro apie 30 % visų T limfocitų.
Beveik kiekviena branduolį turinti ląstelė įvairius savo baltymų fragmentus sujungia su baltymu MHC ir „iškelia“ šį kompleksą ląstelės paviršiuje. Jei ląstelė užkrėsta [[virusas|virusu]] ar [[bakterija]], tai MHC į paviršių iškels ir [[patogenas|patogeno]] baltymų fragmentus. Po organizmą cirkuliuojančios T<sub>C</sub> ląstelės TCR ir CD8 pagalba „skenuoja“ kitų ląstelių MHC I, ir jei aptinka antigeną (t. y. viruso arba bakterijos baltymo fragmentą) nedelsiant tą ląstelę sunaikina. Į jų aukų sąrašą pakliūna ir vėžinės bei [[transplantacija|transplantuotos]] svetimo organizmo ląstelės.
'''T'''<sub>H</sub> limfocitai ({{en|helper}}  – padėjėjas) turi CD4, bet neturi CD8 baltymo, dėl to kartais žymimi CD4+. Jie sudaro apie 60 % visų T limfocitų.
T<sub>H</sub> limfocitai per savo TCR ir CD4 sąveikauja su MHC II. Skirtingai nei MHC I, MHC II turi tik kai kurios [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] ląstelės  – B limfocitai, [[dendritinės ląstelės]], [[makrofagai]]. Šios sąveikos paskirtis  – pateikti T limfocitams antigenus, kuriuos jau pagavo kitos imuninės sistemos ląstelės, ir taip indukuoti pilną imuninį atsaką. Susidūrusios su antigenu T<sub>H</sub> ląstelės išskiria [[citokinai|citokinus]], kurių pagalbą suderintai reguliuojamas [[imuninis atsakas]].
 
γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal [[polipeptidas|polipeptidus]], sudarančius TCR) turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei T<sub>H</sub> ar T<sub>C</sub> ląstelės. Daugiausia randamos [[epitelis|epitelyje]] ir [[gleivinė]]je. Nėra priklausomas nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai [[fosforilinimas|fosforilinti]] [[substratas (biochemija)|substratai]], kuriuos išskiria [[bakterijos]] ar organizmo ląstelės [[stresas|streso]] metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja T<sub>H</sub> ląsteles. Sudaro apie 10 % visų T limfocitų.