Pierre Puvis de Chavannes: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 40:
1854−1855 m. P. Piuvi de Šavanas pradėjo kurti monumentalių dekoracijų projektus savo giminės namui. 1859 m. vienos iš šių dekoracijų padidintą variantą „Grįžimas iš medžioklės“ Paryžiaus salone pagyrė [[Teofilis Gotjė]]. Dailininkas buvo paskatintas kurti didelių matmenų sieninio dekoro paveikslus ir 1861 m. už juos laimėjo antros klasės medalį Paryžiaus salone. Vėliau dailininkas gavo užsakymų sieninei tapybai naujuose Amjeno ir Marselio muziejuose, Hôtel Vignon Paryžiuje. 1868 m. susipažino su [[Berta Morizo]] ir per ją − su [[Eduaras Manė|E. Manė]]. 1870−71 m. prancūzų-prūsų karo metu tarnavo nacionalinėje gvardijoje. Po to kūrė tapybą [[Puatjė]] rotušei (1872−1875), Liono naujam muziejui (1883−1886), Ruano naujam muziejui (1890−1891), Paryžiaus rotušei (1891−1894), Bostono ([[JAV]]) viešajai bibliotekai (1894−1896). Jis sukūrė monumentalių kūrinių Paryžiaus Panteone ir Sorbonoje. Savo sieninėje tapyboje dailininkas naudojo klasikinės kompozicijos struktūras, pabrėžė dekoratyvumą, įtraukė alegorinių motyvų, šių kūrinių veikėjai pavaizduoti plokščiais, be [[chiaroscuro|šviesos-šešėlių]] modeliavimo. Siekdamas populiarumo dailininkas kurdavo sieninių paveikslų mažesnes versijas. Jis iš viso nutapė apie 370 kūrinių, iš kurių 200 buvo sieniniai ar su sienine tapybą susiję paveikslai ir 140 − savarankiški molbertiniai.
 
Dailininkas gyvenimo metu pasiekė tarptautinio žinomumo ir šlovės tėvynėje. 1867 m. apdovanotas Garbės legiono ševaljė ordinu, 1889 m. pakeltas į komandorus. Jis 1890 m. buvo Nacionalinės dailės draugijos vienas iš steigėjų ir prezidentas. 1895 m. bankete, skirtame dailininko 70-mečiui, dalyvavo 600 svečių, pirmininkavo [[Ogiustas Rodenas]]. P. Piuvi de Šavano dailę vertino [[Žoržas Sera]], [[Polis Gogenas]], [[Šarlis Bodleras]]. Jo dailės buvo paveikti [[nabiai]], [[Ferdinandas Hodleris]], [[Pablas Pikasas]]. 1897 m. dailinikasdailininkas vedė savo ilgametę draugę Marie Cantacuzène (mirusi 1898 m.). Pjeras Piuvi de Šavanas mirė 1898 m. spalio 24 d. Paryžiuje, palaidotas [[Neji prie Senos]] kapinėse. Garsiausiu jo paveikslu minimas „Vargšas žvejas“ (1881, [[Orsė muziejus]]).
 
== Darbų galerija ==