Rusijos mokslų akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

40 pridėta baitų ,  prieš 4 metus
S
S (The number of "academic professors" is included.)
[[Vaizdas:Sankt Petersburg - Akademie der Wissenschaften (Aufriss 1741).jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų ir menų akademijos rūmų projektas]]
[[Vaizdas:Sankt-Petěrburg 143.jpg|thumb|240px|Imperatoriškosios mokslų akademijos rūmai Universiteto krantinėje. [[Sankt Peterburgas]]]]
'''Rusijos mokslų akademija''' ({{ru|Российская академия наук}})  – vyriausia [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijos]] [[mokslas|mokslo]] įstaiga, fundamentaliųjų gamtos ir visuomenės mokslų tyrimų centras [[Maskva|Maskvoje]].
 
Akademiją sudaro 522 įvairių mokslo sričių akademikai, 822 nariai korespondentai ir 493 mokslo profesoriusprofesoriai. Akademijai priklauso 470 mokslo institutų ir centrų, mokslo tarybų ir komitetų, kuriuose dirba daugiau kaip 55 000 mokslo darbuotojų.
 
== Istorija ==
Įsteigta [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] akademijų pavyzdžiu Rusijos [[caras|caro]] [[Petras I|Petro I]] įsaku, [[1724]]  m. [[sausio 28]] d. patvirtintu valdančiojo Senato kartu su [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universitetu]] ir Gimnazija kaip '''Peterburgo mokslų akademija''' (''Петербургская академия наук''). Akademija gavo pilną valstybės išlaikymą. [[1747]]  m. tapo Imperatoriškąja mokslų ir menų akademija (''Императорская Академия наук и художеств''), nuo [[1803]]  m. Imperatoriškoji mokslų akademija (''Императорская Академия наук''), nuo [[1836]]  m. Imperatoriškoji Sankt Peterburgo mokslų akademija (''Императорская Санкт-Петербургская Академия наук'').
 
Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] tapo Rusijos mokslų akademija, nuo [[1925]]  m. [[liepos 25]] d.  – TSRS mokslų akademija (''Академия наук СССР''), [[1934]]  m. perkelta į Maskvą. Kartu pradėtos steigti nacionalinės akademijos sąjunginėse respublikose, formaliai pavaldžios TSRS mokslų akademijai, nes per ją gaudavo finansavimą fundamentaliesiems moksliniams tyrimams. [[1940]]  m. [[TSRS]] okupavus [[Lietuva|Lietuvą]] buvo įsteigta ir [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos TSR mokslų akademija]].
 
[[1991]]  m. [[lapkričio 21]] d. sugrąžintas ankstesnis pavadinimas  – ''Rusijos mokslų akademija''. Pagal [[2006]]  m. [[gruodžio 8]] d. įstatymų pataisas Akademijos prezidentą, kaip ir anksčiau, renka akademikai, tačiau jį tvirtina Rusijos Federacijos prezidentas.
 
== Akademijos prezidentai ==
* 1725–1733  m.  – Lavrentijus Blumentrostas
* 1733–1734  m.  – Hermanas-Karlas fon Keizerlingkas
* 1734–1740  m.  – Johanas Albertas fon Korfas
* 1740–1741  m.  – Karlas fon Brevernas
* Postas laisvas nuo 1741  m. balandžio iki 1766  m. spalio mėn.
* 1746–1766  m.  – Kunigaikštis [[Kirill Razumovski|Kirilas Razumovskis]], nominaliai iki 1798  m.
* 1766–1774  m.  – Vladimiras Orlovas, direktorius
* 1771–1773  m.  – Aleksejus Rževskis, direktorius
* 1775–1783  m.  – Sergejus Domašnevas, direktorius
* 1783–1796  m.  – Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova, direktorė
* 1794–1798  m.  – Pavelas Bakuninas,
* 1798–1803  m.  – Liudvigas Heinrichas fon Nikolajis,
* 1803–1810  m.  – Nikolajus Novosilcevas,
* Postas laisvas nuo 1810  m. balandžio iki 1818  m. sausio mėn.
* 1818–1855  m.  – Kunigaikštis Sergejus Uvarovas,
* 1855–1864  m.  – Dmitrijus Bludovas,
* 1864–1882  m.  – Fiodoras Litkė,
* 1882–1889  m.  – Kunigaikštis [[Dmitrijus Tolstojus]],
* 1889–1915  m.  – Didysis kunigaikštis [[Konstantinas Konstantinovičius]],
* Postas laisvas nuo 1915  m. birželio iki 1917  m. gegužės mėn.
* 1917–1936  m.  – Aleksandras Karpinskis,
* 1936–1945  m.  – Vladimiras Komarovas,
* 1945–1951  m.  – [[Sergejus Vavilovas]],
* 1951–1961  m.  – [[Aleksandras Nesmejanovas]],
* 1961–1975  m.  – [[Mstislavas Keldyšas]],
* 1975–1986  m.  – [[Anatolijus Aleksandrovas]],
* 1986–1991  m.  – [[Gurijus Marčiukas]],
* nuo 1991  m.  – [[Jurijus Osipovas]],
 
{{commonscat|Russian Academy of Sciences}}